VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė svarstys respublikos dalyvavimą teismo nagrinėjimuose dėl "Nord Stream" ir "Nord Stream-2", kuriuos nagrinėja ES Bendrasis Teismas, rašoma Vyriausybės tinklalapyje.
Posėdis šiuo klausimu numatomas spalio 30 dieną. Projektą pristatys teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Šių metų vasarą bendrovė "Nord Stream 2 AG", "Nord Stream" ir "Nord Stream-2" operatorė, kreipėsi į Europos Bendrąjį Teismą su prašymu panaikinti diskriminacines priemones projekto atžvilgiu. Bendrovė išreiškė nesutikimą su Europos Sąjungoje priimtomis Dujų direktyvos pataisomis, kurios paliečia jūrinių dujotiekių darbą.
Remiantis pakeista nuostata, veikiantys dujotiekiai, taip pat nauji dujotiekiai, nutiesti iš trečiųjų šalių Europos Sąjungoje, Sąjungos valstybių teritorinėse jūrose turės atitikti tokias taisykles, kaip, pavyzdžiui, veiklos atskyrimas pagal dujų gamybą ir transportavimą. Europos Komisija teigė, kad pakeitimai specialiai neskirti prieš "Nord Stream-2".
Lietuva nori palaikyti Europos Parlamento ir ES Tarybos poziciją, kad bendrovės ieškinys būtų atšauktas. Anot Lietuvos valdžios, "Nord Stream" dujotiekio atžvilgiu turėtų būti taikomos vienodos darbo sąlygos ir konkurencijos principas.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad abu dujotiekiai, įskaitant statomą "Nord Stream-2", leidžia "Gazprom" turėti alternatyvius šaltinius ir manipuliuoti dujų tiekimu Europos Sąjungoje.
Projekto tekste pažymėta, jog tai gali neigiamai paveikti dujų tiekimo kainą, taip pat valstybių narių, įskaitant Lietuvą, gamtinių dujų rinkos saugumo užtikrinimą.
Projektas "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį planuojama baigti 2019 metais.
Leidimus statyboms išdavė visos šalys, išskyrus Daniją. Nors anksčiau žiniasklaida rašė, kad Kopenhaga neturi politinių prieštaravimų projektui, o tiesiog užsiima tuo, kas jam trukdo. Tuo pačiu metu dujotiekio tiesimas jau baigtas 83 procentais.
Tuo tarpu kai kurios šalys pasisako prieš "Nord Stream-2".
Aktyviausios yra JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina Europos rinkai tiekti savo suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Nepritaria dujotiekio tiesimui taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios jį laiko politizuotu.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Maskva ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra išskirtinai ekonominis projektas, skirtas padidinti Europos energetinį saugumą.
"Nord Stream" charakteristikos yra tokios pačios, kaip ir tiesiamo dujotiekio. Dujų tiekimas prasidėjo 2012 metais. Dujotiekis patikimai aprūpina Europą degalais. Tačiau kai kurios šalys vis dar periodiškai pasisako prieš jį.