VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Ukraina ketina kreiptis į Europos Sąjungos teismą dėl galimo Vokietijos valdžios institucijų sprendimo padaryti išimtį Europos Komisijos taisyklėms dėl dujotiekio "Nord Stream-2", sakė Ukrainos prekybos atstovas Tarasas Kačka. Jo žodžius cituoja "Evropejskaja pravda".
"Toks sprendimas prieštarauja Europos Komisijos sprendimui ir Vokietijos įsipareigojimams, todėl jis tikrai bus apskųstas. Tai gali būti mūsų skundas arba Lenkijos ir kitos šalies skundas", — pareiškė Kačka konferencijos "Prekybos karai: gynybos menas" metu.
Šiuo atžvilgiu prekybos atstovas priminė ginčą dėl dujotiekio "Opal". Jis priminė, kad rugsėjį ES teismas Lenkijos ieškinyje panaikino 2016 metų Europos Komisijos sprendimą, pagal kurį "Gazprom" galėjo šimtu procentų naudotis magistrale. Dabar kontroliuojančioji bendrovė gali išnaudoti tik pusę jos pajėgumų.
Kačka pavadino situaciją aplink "Nord Stream-2" Rusijos bandymu "išsaugoti pasenusį dujų santykių modelį". Be to, anot jo, Kijevas "turi daugiau pranašumų" palyginti su Maskva, nes "jis modernizuojasi atsižvelgdamas į naujus energijos reikalavimus".
Gegužę įsigaliojo Dujų direktyvos pakeitimai, kuriuose numatyta nemažai ES energetikos įstatymų taisyklių jūriniams dujotiekiams, einantiems į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Šios taisyklės apima dujų gamybos ir transportavimo atskyrimą, tai yra, įmonė negali gaminti dujų ir tuo pat metu turėti dujotiekio į ES, per kurį jos tiekiamos. Tarp reikalavimų taip pat yra konkurencingų tarifų už dujų siurbimą ir patekimą į trečiųjų šalių vamzdynus nustatymas.
Bundestagas ketina svarstyti įstatymo projektą, kuriuo į teisės aktus būtų įtraukta atnaujinta ES Dujų direktyva. Kaip pranešė laikraštis "Bild", direktyvos taikymo išimtis galima išplėsti. Tuomet jos reikalavimai nebus taikomi ne tik vamzdynams, kurie jau nutiesti iki 2019 metų gegužės 23 dienos, bet ir toms investicijoms, kurios buvo padarytos iki šios datos, kaip buvo "Nord Stream-2" atveju.
"Nord Stream-2" statybos
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.
Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.
Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
Politologas, Sibiro vadybos instituto Politikos ir tarptautinių ryšių fakulteto dekanas Sergejus Kozlovas pareiškė, kad Rusijos dujotiekio dujos yra išsigelbėjimas Europai. Jo manymu, JAV turėtų pripažinti, kad joms nepavyko sustabdyti dujotiekio tiesimo.