Danija leido tiesti dujotiekį "Nord Stream-2" savo žemyniniame šelfe. Tokiu būdu projektui pritarė visos šalys, per kurių teritorinius vandenis ar išskirtines ekonomines zonas bus nutiestas dujotiekis.
Nuo 2017 metų bendrovė "Nord Stream 2 AG" pateikė tris paraiškas Danijos energetikos agentūrai (DEA) dėl trijų skirtingų maršrutų. Iš dviejų bendrovės siūlomų pietryčių maršruto alternatyvų buvo patvirtintas trumpiausias, nes tai kelia mažiausią pavojų aplinkosaugos ir saugos požiūriu.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.
Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.
Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
Politologas, Sibiro valdybos instituto Politikos ir tarptautinių ryšių fakulteto dekanas Sergejus Kozlovas pareiškė, kad Rusijos dujotiekio dujos yra išgelbėjimas Europai. Jo manymu, JAV turėtų pripažinti, kad joms nepavyko sustabdyti dujotiekio tiesimo.
