Kalbėdamas apie būsimas derybas dėl ES daugiametės finansinės programos, Lietuvos prezidentas sakė, kad ES pirmininkaujančios Suomijos pateiktas pasiūlymas Lietuvai nėra priimtinas. Jis sudaro prielaidas atsirasti "dviejų greičių Europai" ir neužtikrina tinkamo ES sutartimi įsteigtų politikų — sanglaudos ir žemės ūkio — bei naujų iššūkių, susijusių su klimato kaita, migracija, konkurencingumu, finansavimo.
"Pirmininkaujančios ES šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamos lėšos sanglaudos politikai finansuoti mažėja 27 proc., palyginti su dabartine finansine programa, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Tad Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių tikslas yra siekti teisingo ir subalansuoto ES biudžeto", — pareiškė Nausėda.
Problemą visada lengviau išspręsti, kai supranti jos priežastis. Tai gal Lietuvai reikėtų susimąstyti, kodėl taip atsitiko? Gal ji ką nors daro ne taip, kaip derėtų?
Lietuvos prioritetai
Neseniai Nausėda sakė kalbą Rytų Europos studijų centro konferencijoje, skirtoje šalies užsienio politikai, ir iš esmės suformulavo pastarosios prioritetus. Pirmas — stiprūs transatlantiniai ryšiai kaip esminė Lietuvos saugumo sąlyga.
"Todėl nematome priežasčių, kodėl Europos ir Amerikos saitai turėtų silpnėti. Puikiai suprantame, kad Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo. Europos vienybė gali tik papildyti transatlantinę vienybę, bet ne ją pakeisti. Nė viena iniciatyva, skaldanti ar silpninanti NATO, negali atnešti daugiau saugumo Europai", — pabrėžė Nausėda.
Kitaip tariant, Prancūzijos prezidentas ir daugybė kitų politikų bei ekspertų mato fundamentalias problemas JAV santykiuose su Europa ir akcentuoja būtinybę stiprinti pastarosios suverenitetą, o Lietuva nemato.
Antras Nausėdos prioritetas — investicijos į šalies gynybą. Tuo metu, kai įvairių profesijų atstovai protestuoja dėl mažų atlyginimų, ir gresia europinės pagalbos apkarpymas, didesnės karinės išlaidos — "ne užgaida, o egzistencinė būtinybė". Kito pasirinkimo nėra — jei nenusipirksime kelių šarvuočių ir/ar sraigtasparnių, Rusijos neišgąsdinsime. Be to, "sankcijos turi išlikti, kol Rusija iš esmės nepakeis savo elgesio".
Kitaip tariant, Europoje vis garsiau kalbama apie tai, kad reikia ieškoti su Maskva sąlyčio taškų, o Lietuvos prezidentas sugalvojo, kad sankcijos dabar priklauso ne nuo Minsko susitarimų įgyvendinimo, o nuo Rusijos elgesio bendrai. Ar tas elgesys pasikeitė, turbūt, irgi spręs Lietuva.
Tik trečias Nausėdos prioritetas — interesai Europos Sąjungoje. Realiai, aktualiausias klausimas jai šiandien yra sisteminė projekto reforma, jos subjektiškumo stiprinimas. Tačiau Lietuvos prezidentas teigia: "Europos sostinėse ir institucijose jau prasidėjo diskusijos dėl būsimos Europos ateities konferencijos. Diskusijose dėl Europos ateities reikėtų daugiau dėmesio skirti turiniui, o ne Europos Sąjungos institucinės sąrangos stiprinimui. (...) Ypatingą dėmesį skirsiu inovacijų politikos įgyvendinimui ir kovai su klimato kaita".
"Negalime palikti vietos abejonėms, ar Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį", — konstatavo Nausėda. Matome, kad ta kryptis yra — primesti Europai darbotvarkę, kuri jai arba nereikalinga, arba iš viso prieštarauja jos interesams. Dar keli įrodymai.
Paskęsti kartu
"Bendrijos narių solidarumo tikimės ir Baltarusijos atominės elektrinės, statomos Astrave, klausimu. Jos statybos yra ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos saugumo problema. Europos Komisija turėtų siekti aiškaus Baltarusijos įsipareigojimo įgyvendinti tarptautines rekomendacijas dėl streso testų dar iki pradedant jėgainės eksploataciją.
Sieksime, kad branduolinės saugos užtikrinimas būtų įtrauktas į rengiamą Europos Sąjungos ir Baltarusijos partnerystės prioritetų susitarimą. Nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektros energijai Lietuvos rinkoje vietos nebus, atitinkamai elektros patekimas turėtų būti užkardomas ir Europos Sąjungos lygiu", — apibendrino Nausėda.
Kitaip tariant, Lietuva komplikuoja visos ES derybas su Baltarusija dėl partnerystės sutarties ir nori, kad visos Europos valstybės atimtų iš savęs galimybę pirkti pigią Astravo elektrą, nes būtent taip ji įsivaizduoja europinį solidarumą.
O štai dar vienas to įsivaizdavimo pavyzdys. "Gerbiamieji, kalbėdami apie tarptautinės aplinkos pokyčius, nuošalyje negalime palikti augančios Kinijos galios klausimo. Ši šalis siekia keisti esamą tarptautinę tvarką ir pritaikyti ją savo reikmėms. Todėl matome būtinybę kartu su euroatlantiniais partneriais koordinuoti bendrą atsaką į Kinijos veiksmus", — pareiškė Nausėda. Kitaip sakant, amerikiečiai sugalvojo, kad Kinija turi tapti ir Europos problema. Pastaroji tam priešinasi, nes nori bendradarbiauti su Pekinu. Tačiau Lietuva — JAV pusėje.
Galiausiai, akivaizdu, kad vokiečiai, prancūzai ir kiti pavargo nuo Ukrainos ir posovietinės erdvės problemų apskritai, nes savų iššūkių daugiau negu reikia. O Nausėda nerimsta: "Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad pastaruoju metu įvairiuose Europos forumuose aš pasigendu dėmesio Rytų partnerystei, susidaro įspūdis, kad šis klausimas lieka politinės darbotvarkės paraštėse, o taip neturėtų būti".
Trumpai tariant, labai sunku surasti europinės politikos sritį, kurioje Lietuvos interesai daugiau ar mažiau sutaptų su nuotaikomis, kurios vyrauja Europoje. Taigi, nereikia stebėtis, kad "ES branduolys" nenori išlaikyti tų, kurie faktiškai veikia prieš jo interesus — tegul lieka "antrojo greičio Europoje".
"Neketiname nuolaidžiauti agresoriams ar prekiauti universaliomis vertybėmis", — teigia Nausėda. Ar Lietuva turi teisę laikytis tokios pozicijos? Žinoma, turi. Ji gi laisva ir nepriklausoma šalis. Tik išskirtinė nuomonė brangiai kainuoja. O pinigų nėra. Tai gal derėtų pakoreguoti prioritetus Europos ateities konferencijoje?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.