VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) skundą dėl apeliacinio teismo nuosprendžio Stanislovui Tomui, nuteistam už nacių bendrininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinės lentos sudaužymą.
Prokuroras prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 metų gegužės 8 dienos nuosprendį, skelbia Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.
Prokuroro skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, 2019 metų spalio 11 dienos nuosprendžio dalis, kuriomis pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Tomas buvo nuteistas už tai, kad pernai balandžio 8 dieną kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią Noreikos memorialinę lentą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo bei skyrė jam 50 parų arešto bausmę ir įpareigojo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei 2 242 eurų vertės patirtą materialinę žalą.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas Tomą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo išteisino. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad sunaikinta memorialinė lenta žymėjo Jono Noreikos darbo, o ne palaidojimo vietą.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė ir Tomui skirtą bausmę ir skyrė jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.
"Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo Baudžiamojo kodekso 312 str. numatyto nusikaltimo požymio "kita viešosios pagarbos vieta" turinį sutapatino su kenotafo, kapo, antkapinio paminklo ir kapinių, kuriose palaidotas mirusysis, teritorijos sąvokomis", — teigiama prokuroro skunde.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad šis Baudžiamojo kodekso straipsnis kaip nusikaltimo požymį įvardija ir "kitą viešosios pagarbos vietą", kuri nėra susijusi su asmens palaikų palaidojimo vieta, ji reiškia kitus viešose vietose esančius įvairios paskirties objektus, skirtus mirusiojo atminimui pagerbti. Prokuroro teigimu, dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas atminimo lentą pagrįstai pripažino viešosios pagarbos vieta.
Prokuroro kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas parinko pernelyg švelnią, neatitinkančią veikos pavojingumo bausmės rūšį.
Skandalas dėl Noreikos memorialinės lentos
Pernai balandį Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą. Vėliau interviu Sputnik Lietuva jis sakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".
Vėliau savivaldybė sutiko atkurti ir grąžinti lentą į vietą. Tačiau po kelių mėnesių sostinės meras Remigijus Šimašius visgi nusprendė ją nukabinti. Aiškindamas savo sprendimą meras teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, jog Noreika dalyvavo steigiant žydų getą. Pasak Šimašiaus, Lietuvos sostinė savo vardu nebegali šlovinti nacių bendrininko.
Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Lietuvoje gerbiami nacių bendrininkai Jonas Noreika ir "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių žiaurūs veiksmai valstybėje vertinami kaip kova prieš sovietinę okupaciją.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių. Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".
Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistinio ginkluoto judėjimo, veikusio šalyje 1940–1950 metais, nariai. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.