VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga Baltijos šalių prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame trijų šalių prezidentai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui bei paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Šalių vadovai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną "totalitarinį" režimą pakeitė kitas. Baltijos šalims tai reiškė "Sovietų Sąjungos okupaciją" ir "aneksiją".
"Du negailestingi diktatoriai — Hitleris ir Stalinas — slaptais Molotovo–Ribentropo pakto protokolais padalijo Europą į įtakos sferas tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos. Centrinė ir rytinė žemyno dalis beveik pusę amžiaus po karo liko valdoma komunistinių režimų. Siekdama pavergti Baltijos šalis Sovietų Sąjunga panaudojo didžiulę karinę jėgą, represijas, masinius trėmimus ir ideologinę kontrolę", — teigiama kreipimesi.
Jame taip pat pabrėžiama, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga Baltijos valstybėse galima vadinti Rusijos kariuomenės išvedimą, šioms šalims 1990–1991 metais paskelbus nepriklausomybės atkūrimą.
Baltijos šalių vadovai akcentavo, kad "okupacija" ir jos pamokos iki šiol yra kraujuojanti Baltijos šalių žaizda, kuri kviečia kovoti už istorinę tiesą ir teisingumą.
Prezidentai pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo bei pokario įvykiai kai kurių šalių yra klastojami, dedamos pastangos skleisti abejones tarptautine teise pagrįstos tvarkos pagrindais.
"Mes griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą ir pasaulį į įtakos sferas. Globalaus saugumo imperatyvas reikalauja nuolatinio tarptautinės teisės ir sutartų normų laikymosi, taip pat besąlygiškos pagarbos visų suverenių valstybių teritoriniam vientisumui ir jų teisei pačioms pasirinkti saugumo susitarimus ir sudaryti sąjungas bei aljansus. Mes dar kartą kartojame, kad NATO yra mūsų šalių kolektyvinės gynybos pagrindas, o transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir stabilumui", — rašoma prezidentų kreipimesi.
Kartu Lietuvos, Estijos, Latvijos šalių vadovai dėkoja daugiau nei 60 valstybių, kurios nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir palaikė jų nepriklausomybės kovą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Oficialus Baltijos šalių vadovų kreipimasis skiriamas viso pasaulio šalių lyderiams, siekiant įtvirtinti istorinės atminties principus, kurie yra susiję su Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpio atsakomybėmis ir vertinimais.
75-osios Antrojo pasaulinio karo baigties metinės minimos gegužės 8 dieną.
Baltijos šalių "sovietinė okupacija"
Po TSRS žlugimo Lietuvos valdžia reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus versija dėl "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos", kurią tariamai organizavo sovietų vadovybė. Be to, Lietuvos valdžia vykdo rusofobinę politiką, viešai pasmerkdama tuos, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir šiuolaikinę Rusiją.
Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir jų teiginius apie "sovietinę okupaciją" pavadino absurdiškais.
Maskva ne kartą sakė, kad 1940 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstojimas į Sovietų Sąjungą atitiko to laiko tarptautinę teisę ir negali būti laikomas "okupacija". Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad sovietų kariuomenė atvyko į respublikų teritoriją su vietos valdžios sutikimu. Be to, Baltijos šalyse per visą sovietmečio laikotarpį veikė nacionalinės valdžios institucijos.