VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. 75-ųjų Pergalės prieš nacizmą metinių minėjimas neapsiėjo be smulkių niekšybių, kuriomis Didžiosios pergalės priešininkai bandė sugadinti šventę tiems, kurie ją šventė. Ypač šioje srityje pasižymėjo Hitlerio bendrininkų palikuonys Rytų Europoje. Jų apgailėtini išpuoliai rodo, kad šie žmonės laiko save kovotojais atminties kare prieš Rusiją, kuri paneigia jų istorinę mitologiją. Tačiau jėgos yra per daug nelygios, o Vakarų sąjungininkai istorinėje politikoje paiso tik savo interesų ir yra pasirengę bet kada išduoti ukrainiečius ar Baltijos šalis, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Pasak straipsnio autoriaus, smulkiausia ir skandalingiausia iš visų turbūt buvo istorija su Pergalės vėliava "Facebook". Gegužės 9 dieną didžiausias pasaulyje socialinis tinklas pradėjo blokuoti vartotojų paskyras, kuriose buvo įamžinta garsioji fotožurnalisto Jevgenijaus Chaldejaus nuotrauka, kurioje pavaizduota, kaip sovietų kareiviai iškėlė raudoną vėliavą virš Reichstago.
"Facebook" operatyviai pasiteisino tuo, kad, kad jo automatizuotos sistemos neva dėl techninių nesklandumų raudoną Tarybų Sąjungos vėliavą priskyrė prie uždrausto turinio. Atseit, dėl koronaviruso žmonės, kurie užsiima turinio kontrole, buvo išsiųsti namo, įjungtas automatinis valdymas, o jo veikla sutriko.
"Ypač įdomus žmonių, kurie tvarko rusišką "Facebook" ir buvo priversti palikti biurą dėl koronaviruso, paminėjimas", — sako Nosovičius.
"Facebook" biuras, skirtas darbui Vidurio ir Rytų Europoje, yra Varšuvoje, o ukrainiečiams atstovaujantys fanatiškiausi "Europos pasirinkimo" aktyvistai yra atsakingi už jo rusakalbę dalį.
Prieš šešerius metus šie žmonės pasitelkę "Facebook" organizavo jaunimo telkimąsi į Euromaidaną, o dabar jame blokuoja "vatnikų" turinį.
"Patikėti tuo, kad dėl pandemijos jie prarado darbą ir dėl to įvyko nesusipratimas su virš Reichstago iškeltos vėliavos atvaizdu gali tik tas, kas tiki, jog internetu neįmanoma dirbti už biuro ribų. Žodžiu, idiotas", — aštraus žodžio negaili politologas Aleksandras Nosovičius.
Visi kiti šioje istorijoje įžvelgia savitą Rytų Europos stilių, kuris ne kartą pasireiškė per šias šventes.
Nosovičiaus teigimu, "nekaltos totalitarinių režimų aukos" gegužės 8 ir 9 dienomis surengė daugybę nešvarių triukų, kad apnuodytų šventę tiems, kurie šias datas minėjo kaip Didžiąją Pergalę prieš nacizmą.
Gegužės 9 dieną nežinomi asmenys Prahoje pastatė unitazą nugriauto paminklo maršalkai Konevui vietoje. Tuo tarpu Čekijos politikai sukėlę isteriją dėl to, kad grėsmingi Rusijos kovotojai neva norėjo juos apnuodyti dėl pasityčiojimo iš sovietų maršalo atminimo.
Pabaltijo šalyse žiniasklaida džiaugsmingai pareiškė, kad gegužės 9 dienos nebešvenčia net nevietiniai rusai. Rusijos diplomatams prie kareivių kapinių Lietuvoje buvo rodomi nepadorūs gestai, o Latvijoje restorane atsisakė aptarnauti šeimą dėl to, kad jos nariai segėjo Georgijaus kaspiną.
Lietuvos Seimo nariai pasiūlė į atmintinų dienų sąrašą įtraukti TSRS agresijos prieš Europą dieną. Latvijos gynybos ministras ragina negydyti nuo koronaviruso tų, kurie švenčia Pergalės dieną. Estijos prezidentė apsiribojo lakonišku pareiškimu, kad jos šalis nešvenčia gegužės 9 dienos, nes čia nėra ką švęsti.
Taigi, Baltijos šalys ir joms prijaučiantys tęsė atminties karą prieš Rusiją, kuri pastaraisiais metais užtikrintai išreiškia savo požiūrį į Antrojo pasaulinio karo istoriją.
"Tai atrodė taip pat apgailėtinai, kaip ir lietuvišką kaimą plėšiantys vardan pergalės prieš komunizmą "miško broliai". Jaučiamas tęstinumas", — pabrėžia straipsnio autorius.
"Facebook" blokuoti Pergalės vėliavos virš Reichstago atvaizdą, iš automobilio rodyti vidurinįjį pirštą, pravažiuojant pro sovietų karių memorialą... na, come on! Ar tai jūsų kova su Kremliaus "istoriniu revizionizmu?" — toliau klausia Nosovičius.
Pasak jo, šie nereikšmingi išpuoliai nėra gerai apgalvotos strategijos dalis. Tai tik vietinės reikšmės partizanų kovos, skirtos sugadinti ir apnuodyti šventę.
Strategija yra Rytų Europos revizionistų su Vakarų sąjungininkais darbas. Dabartinė sukaktis parodė, kad ne viskas klostosi sklandžiai su sąjungininkais.
JAV ir Vakarų Europa istorinėje politikoje vadovaujasi išimtinai savo interesais, o tai praktiškai reiškia norą ne tik sužaisti kartu su Baltijos šalimis perrašant istoriją, bet ir progai pasitaikius jas išduoti, siekiant padidinti savo reikšmingumą santykių su Rusija istorijoje.
Šiais metais tai ryškiausiai pasireiškė Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maso (Heiko Maas) straipsnyje, kuriame jis tiesiogiai paneigė Rytų Europos melą apie Antrojo pasaulinio karo priežastis.
"Pastaraisiais mėnesiais bandymai nesąžiningai perrašyti istoriją reikalauja mūsų paaiškinimo, o tai, atsižvelgiant į rimtus istorinius faktus, iš esmės nėra būtina: Vokietija vienašališkai pradėjo Antrąjį pasaulinį karą užpuldama Lenkiją", — žurnalui "Spiegel" rašė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Nereiktų pervertinti šio teiginio. Visus šiuos metus Vokietija buvo linkusi perrašyti istoriją ir nereagavo į teiginius apie vienodą Tarybų Sąjungos ir Trečiojo Reicho atsakomybę dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios. Jai tai buvo naudinga.
Dabar Vokietijai pasirodė pelninga pabrėžti savo moralinio Europos vadovo įvaizdį, stigmatizuojant Rytų Europos mitologiją kaip aiškią ir akivaizdžią bet kokiam išsilavinusiam žmogui nesąmonę.
Dar įdomesnė padėtis su JAV. Baltieji rūmai gegužės 8 dieną paskelbė, kad Hitlerį nugalėjo JAV ir Didžioji Britanija. Reaguodama į natūralų Rusijos pasipiktinimą, JAV ambasada Maskvoje pareiškė, kad Vašingtonas ne kartą patvirtino Tarybų Sąjungos nuopelnus pergalėje prieš nacistinę Vokietiją.
Toks atsakymas išsamiai apibūdina JAV politiką. Istorinės tiesos, kaip absoliučios vertybės, tarp amerikiečių tiesiog nėra.
Donaldui Trampui iš esmės nerūpi, kas ten vyko Europoje prieš 75 metus. Todėl vienoje situacijoje JAV prezidentas gali pagrūmoti pirštu dėl "sovietinės okupacijos" Baltijos šalyse, o kitoje — prisiminti TSRS ir amerikiečių karinę broliją, antihitlerinę koaliciją ir Raudonosios armijos karių žygdarbį išlaisvinant Europos tautas. Kas bus naudinga būtent šiuo metu, tas ir bus prisiminta.
Be to, pasak straipsnio autoriaus, Amerika visada vadovausis savo interesais, o ne poreikiu remti periferinius sąjungininkus. Tas pats pasakytina ir apie kitas Vakarų šalis.
Baltijos šalys ir likusi Rytų Europa atminties karo su Rusija metu gali pasikliauti tik savimi, o jų pergalės tikimybė yra nulinė, nes pajėgos yra per daug nelygios.
Ne tik dėl to, kad "nekaltų aukų" finansiniai ir intelektiniai ištekliai nėra palyginami su Rusijos ištekliais. Tai taip pat susiję su tuo, kad Rusijos pusėje yra istoriniai faktai ir nuožmus siekis sudėlioti taškus ant "i".
Šį kartą ieškoti dialogo ir kompromisų su išdavikų įpėdiniais Maskvoje niekas neketina.
Todėl, anot Nosovičiaus, ne už kalnų ta diena, kai jiems teks atgailauti už karo nusikaltimus RSFSR šiaurės vakarų regionuose ir grąžinti nužudytų žydų palikuonims Holokausto metu pavogtą turtą.