VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Ekspertai pradėjo analizuoti tarptautinio GIPL dujotiekio ekonominės ir komercinės naudos perspektyvą visos Europos kontekste, praneša dujų paskirstymo sistemos operatorius "Amber Grid".
Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai "Amber Grid" ir "GAZ-SYSTEM" pasirašė 121 tūkst. eurų vertės sutartį su tarptautine konsultacijų ir inžinerijos bendrove AFRY (anksčiau veikusia "Poyry" pavadinimu) dėl nepriklausomų ekspertų studijos parengimo, pateikiant galimus sprendimus komerciškai optimaliam abiejų įmonių valdomam dujų perdavimo sistemas sujungsiančio dujotiekio panaudojimui.
Konsultacines paslaugas lygiomis dalimis finansuos abiejų šalių operatoriai. Analizės rezultatai turi būti pateikti iki rugpjūčio.
Siekiama, kad nuo 2022 metų pradėsianti veikti GIPL dujų jungtis sukurtų kuo didesnę ekonominę naudą Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos šalių vartotojams bei būtų intensyviai naudojama, gabenant dujas įvairiais maršrutais ir daugelio šalių poreikiams.
Pasak "Amber Grid" generalinio direktoriaus Nemuno Bikniaus, naujoji jungtis ne tik padidins tiekimo saugumą regione, bet ir turi didelį komercinį potencialą bei gali suteikti reikšmingą ekonominę naudą dujų rinkos dalyviams.
"Ši studija turėtų objektyviai atsakyti į esminį klausimą, kokią papildomą naudą Europos dujų rinkos dalyviams galime sukurti šia jungtimi", — sako Biknius.
Ekspertai išnagrinės Europos šalių dujų rinkos reguliavimo raidą, rinkų integracinius procesus, atliks dujų perdavimo paslaugų plėtros analizę labiausiai išsivysčiusiose Europos rinkose bei pateiks verslo galimybių ir ekonominės naudos, panaudojant GIPL dujotiekį, analizę.
Lietuvoje aktyviai vykstant GIPL dujotiekio statybos darbams, planuojama per 2020 m. nutiesti du trečdalius arba 100 km dujotiekio iš 165 km Lietuvos teritorijoje.
Nuo statybos pradžios į Lietuvą iš Lenkijos atvežta 95 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 69 km vamzdžių. Šiuo metu dujotiekio trasoje atliekami archeologiniai tyrinėjimai. Vėliau šiemet numatyti sudėtingi kryptinio horizontalaus gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po didžiausiomis Lietuvos upėmis — Nerimi ir Nemunu.
Planuojama, kad 2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.