2020 metų gegužės 7 dieną Švedijos reguliavimo institucijos patvirtino būsimo "Baltic Pipe" dujotiekio perėjimą per išskirtinę Karalystės ekonominę zoną. Bendras Baltijos vamzdžio, kuris turėtų kirsti Baltijos jūrą nuo Danijos iki Lenkijos jūros dugnu, ilgis bus 275 kilometrai, iš kurių Švedijos atkarpos ilgis yra 85 kilometrai.
Anksčiau išsamų leidimų rinkinį Lenkijos ir Danijos konsorciumui, kuris vykdys THT statybą, išdavė Danija ir Lenkija. Metinis naujojo dujotiekio pajėgumas bus dešimt milijardų kubinių metrų dujų, projektą finansuoja ne tik Danija ir Lenkija, bet ir Europos Komisija, subsidijavusi "Baltic Pipe" 266,8 milijono eurų iš visų numatytų 1,635 milijardo eurų išlaidų.
Be to, 2019 metų balandžio mėnesį paaiškėjo, kad Europos Komisija yra pasirengusi skirti papildomus iki 215 milijonų eurų iš ES biudžeto šiam projektui įgyvendinti, tačiau daugiau paaiškinimų šia tema atviruose šaltiniuose nebuvo. Anksčiau, 2020 metų balandžio 30 dieną, Lenkijos prezidentas Andžejus Duda oficialiai paskelbė, kad Lenkijos dujotiekio operatorius "Gas-System S.A." pasirašė statybos sutartį su italų kompanija "Saipem Limited". Planuojamas "Baltic Pipe" statybos pradžios laikas yra 2020 metų antroji pusė, pabaigos laikas — 2022 metų spalio mėnuo.
Žinoma, Andžejus Duda lydėjo šią naujieną su tradicine antirusiška retorika: "Projektas turi didelę reikšmę Europos ekonomikai, ES energetikos suverenumui, nepriklausomybei nuo Rusijos dujų". Tačiau tai nenuostabu — panašu, kad "Ponas Duda" yra pasirengęs kartoti tą pačią frazę, net jei jo biure pasirodo naujas elektros lizdas arba kai lemputė yra įsukama paukštininkystės ūkyje kažkuriame kaime netoli Zombkovice Šlionskie (Ząbkowice Śląskie — Sputnik). "Sputnik Lietuva" ne kartą rašė apie "Baltic Pipe" projektą, todėl dabar mes tiesiog prisimename daugybę faktų, kurie egzistuoja realybėje, o ne vietose, labiau žinomose Lenkijos politikams.
Lenkijai teks derėtis su dviem Šveicarijos kompanijomis
"Baltic Pipe" projektą sudaro trys dalys: jungiančios Norvegijos ir Danijos dujų perdavimo sistemas, išplečiančios Danijos dujų infrastruktūrą ir jūros ruožą, kurį statys "Saipem Limited". "Baltic Pipe" pajėgumai iš tikrųjų bus dešimt milijardų kubinių metrų dujų per metus, tačiau Lenkijos dujų gavybos įmonė "PGNiG" negali išnaudoti visų 100 procentų šių apimčių.
Remiantis 2019 metais vykusio atvirojo sezono aukciono rezultatais, "PGNiG" rezervavo 85 procentus būsimo dujotiekio galios, tai yra, 8,5 milijardo kubinių metrų dujų per metus. Nuo 2015 metų "PGNiG" įsigijo akcijų paketus kasybos projektuose, kuriuos vykdo Norvegijos valstybinė įmonė "Equinor" (buvusi "Statoil") Šiaurės jūros telkiniuose; nuo 2020 metų sausio mėnesio "PGNiG" turi 31 tokio projekto akcijų paketą. Tuo tarpu "Equinor", antras pagal dydį dujų tiekėjas ES po "Gazprom", neplanuoja didinti dujų gamybos.
Taigi, dujų kiekio, kurį "Baltic Pipe" tieks Lenkijai, "Equinor" negalės tiekti kitiems Europos vartotojams. Tik "Gazprom" gali kompensuoti šį deficitą konkurencingomis kainomis, todėl statant naują europinį dujotiekį Rusijai rezultatas bus visiškai toks pats: visas europines dujas, kurių Lenkija nepirks, pirks kiti Europos vartotojai. Sąlygų pakeitimas nekeičia Rusijos dujų eksporto į Europą dydžio, todėl "Gazprom" nereiškia rimtų prieštaravimų dėl "Baltic Pipe". Danija, Lenkija ir Europos Komisija nori pakloti 1,6 milijardo eurų Baltijos jūros dugnui — jie turi visas teises patenkinti šį norą. Kaip puikus projektas gali padidinti garsiai žinomą Europos nepriklausomybę nuo rusiškų dujų — žino tik Duda.
Tačiau visa tai neatmeta galimybės, kad "Nord Stream" ir "Nord Stream-2", "Nord Stream AG" ir "Nord Stream-2 AG" operatoriai turi savo nuomonę apie "Baltic Pipe" statybą. "Baltic Pipe" maršrutas kirs abu Rusijos ir Europos dujotiekius, ir šį techninį momentą reikia kruopščiai koordinuoti.
Kaip galima spręsti iš žiniasklaidos, "Gas-System S.A." derybų šia tema nei su "Nord Stream AG", nei su "Nord Stream-2 AG" nebuvo.
Abi įmonės yra registruotos Šveicarijoje, derybos gali užsitęsti, tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip bus užmegzti Lenkijos bendrovės santykiai su šių įmonių kontrolinių akcijų paketų savininkais. 51 proc. "Nord Stream AG" akcijų ir 100 procentų "Nord Stream 2 AG" akcijų priklauso "Gazprom". Mes nuoširdžiai linkime "Gas-System S.A." sėkmingai ieškoti konstruktyvaus bendradarbiavimo su Šveicarijos dujų kompanijomis galimybių.
ES dujų projektas
Reikia paaiškinti ir priežastis, kodėl Europos Komisija iš dalies finansuoja "Baltic Pipe". Pagal ES įstatymus, Europos Komisija turi teisę tai daryti tik įgyvendindama Europai regioninės svarbos projektus, tam nepakanka tik Danijos ir Lenkijos interesų. Taip elgiasi Europos Komisija, tiesiog "Baltic Pipe" nėra atskiras projektas — tai tik viena iš didesnio Europos dienovidinio dujotiekio statybos projekto sudedamųjų dalių.
Jau pradėta tiesti Baltijos vamzdžio, GIPL (Gas Interconnector Poland–Litkuania) dujotiekio, kurio pajėgumas yra 2,5 milijardo kubinių metrų dujų per metus, krante tęsinys. Toliau Norvegijos dujos Estiją pasieks per sovietmečio dujotiekių "Šiaurės dimensija" tinklą per Latvijos teritoriją, o per jau nutiestą dujotiekį "Baltic Interconnector" galės tekėti į Suomiją.
Dar kartą trumpai: norvegų dujos tekės per Daniją į Lenkiją ir per tris Baltijos respublikas iki galutinio taško Suomijoje. Tuo pat metu visi išvardyti vamzdynai galės veikti jungiamojo tinklo režimu, tai yra, dujos, kurias gaus Suomija, galės pasiekti Lenkiją, Daniją ir net Norvegiją. Gamtines Suomijos dujas sudaro jų pirkimas iš "Gazprom", tačiau mes puikiai suprantame, kad apmokėjimo metu Rusijos dujos akimirksniu virsta Europos dujomis — juk Suomija moka eurais.
Tuo tarpu "Baltic Interconnector" dujotiekis tarp Estijos ir Suomijos buvo nutiestas 2019 metų rudenį, nuo 2020 metų sausio 1 dienos, po visų įprastų patikrinimų, jis buvo pradėtas eksploatuoti, o nuo 2020 metų sausio 1 dienos Europoje veikia nauja regioninė dujų rinka, kurios dalyviai yra Suomija, Estija ir Latvija, kurios jaučiasi puikiai net be savo pietinių kaimynų. Suomija iš Rusijos gauna 100 procentų gamtinių dujų, Estija — 100 procentų gamtinių dujų, Latvija gauna 100 procentų gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau kartu sudėjus šiuos tris vartotojus buvo suteikta galimybė derėtis su "Gazprom" palankesnėmis sąlygomis.
Be to, Suomija, dėl kurios grunto ypatumų neįmanoma statyti jokių požeminių dujų saugyklų, per "Baltic Interconnector" pirmą kartą istorijoje gavo tiesioginę prieigą prie didžiausio Latvijos Inčukalnio PDS regiono, kelis kartus padidindama savo energetinį saugumą. Suomija, Estija ir Latvija nenori laukti, kol Danija, Lenkija ir Lietuva užbaigs savo Europos dujų projekto ruožus.
Suomijos ir Vokietijos dujų tiekimo į Lenkiją perspektyvos
Dabar keletas faktų apie Dudos žodžius, kad "Baltic Pipe" užtikrins Lenkijos nepriklausomybę nuo Rusijos dujų. Primename, kad metinis Lenkijos "PGNiG Baltic Pipe" pajėgumas yra 8,5 milijardo kubinių metrų per metus, iš kurių 2,5 milijardo pagal Europos Komisijos planą numatyta skirti Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai. Tai reiškia, kad "balansas", kuris atiteks Lenkijos vartotojams, sudarys šešis milijardus kubinių metrų dujų per metus. Apie keturis milijardus pagaminama pačios Lenkijos teritorijoje, dar penkis milijardus kubinių metrų dujų Lenkija gali gauti tiekdama SGD ir pakartotinai dujindama ją Svinoujscio terminale.
Aritmetika nesudėtinga — be "Gazprom" tiekimo, nuo 2023 metų "PGNiG" galės priimti 15 milijardų kubinių metrų dujų per metus. 2019 metų gruodžio mėnesį Lenkijos įmonė "Gas-System" paskelbė gamtinių dujų paklausos augimo prognozę iki šio dešimtmečio pabaigos, pagal kurią 2023 metais paklausa sieks 23 milijardus kubinių metrų. Kad nereikėtų žemintis prieš Rusiją ir jos "Gazprom", Lenkija turi dvi galimybes: ji gali susitarti dėl tiekimo su Vokietijos įmone "Uniper" arba su vokiečių įmone "Wintershall Dea".
Abi bendrovės iki 2023 metų gali turėti nemokamą dujų kiekį Lenkijoje, nes kiekviena iš jų investavo po vieną milijardą dolerių į "Nord Stream-2", kuris iki 2023 metų dirbs visu pajėgumu. Be to, "Uniper" ir "Wintershall Dea" gauna dujas per "Nord Stream", kurios akcininkai yra ir kuriems kartu su "Gazprom" gamina dujas Jamalo pusiasalyje esančiame Južno-Russkoje telkinyje.
Žinoma, rusiškos dujos, vokiečių kompanijoms atsiskaitant su "Gazprom", virsta europinėmis dujomis, todėl mes, kaip ir "ponas Duda", esame įsitikinę — "Baltic Pipe" Lenkijai užtikrins visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų. Lenkijoje bus suomiškos dujos, vokiškos dujos — bet kokios, tik ne rusiškos, o Lenkijos politikai laikosi racionalios Lenkijos politikos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
