VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Lietuva ir Rusija skirtingai vertina istorinius įvykius, tačiau tokie nesutarimai yra normalu santykiuose tarp šalių. Tai pareiškė Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas.
Interviu radijo stočiai "Echo Moskvy" diplomatas pakomentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį apie Antrąjį pasaulinį karą, kurį valstybės vadovas parengė remdamasis retais archyviniais dokumentais. Ambasadorius pažymėjo, kad visi žmonės į istorinius įvykius žvelgia per savo suvokimo prizmę.
Anot jo, problemų, paliečiančių kitų tautų likimus, neverta judinti, o istorija turėtų užsiimti istorikai.
"Taip pat yra viena gera vieta prezidento interviu, kurią aš taip pat sau pastebėjau, ir turbūt reikės toliau iškelti per savo būsimus susitikimus čia, Rusijoje — kad būtų atidaryti Rusijos archyvai. Čia vėl tas pats: leiskite istorikams peržiūrėti šiuos archyvus, leiskite iš abiejų pusių. Tegul istorikai tyrinėja", — diplomato žodžius cituoja radijo stotis.
Kartu Bajarūnas pareiškė, kad Lietuva nesutaria dėl įvairių istorinių įvykių ne tik su Rusijos Federacija, bet ir su Lenkija ir netgi kartais su Latvija.
"Taigi, aš manau, kad normalu, kai kyla tam tikrų istorinių nesutarimų. Mes turime savo istorinę patirtį, todėl savaip žiūrime į istoriją", — pasakė jis.
Diplomatas pabrėžė, kad Rusija yra "didžioji Lietuvos kaimynė", ir paragino ieškoti ne to, kas skiria šias valstybes, bet to, kas jas vienija — istorinių momentų, kultūros ir "kažkokių šviesių vietų" iš šių šalių praeities.
Lietuvos narystė NATO — kliūtis
Komentuodamas Rusijos ir Lietuvos santykius, Bajarūnas palietė Lietuvos narystę NATO ir pavadino ją viena iš kliūčių tarp Vilniaus ir Maskvos.
Ambasadorius pareiškė, kad NATO yra "gynybinis aljansas", ir Vilnius įstojimą į NATO vertino kaip galimybę apsisaugoti. Kartu jis pabrėžė, kad 1991 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vilnius susimąstė apie narystę Šiaurės Atlanto aljanse ne todėl, kad šaliai "kažkas grėsė".
"Lietuva įstojo ne prieš Rusiją, o todėl, kad mes jautėme, kad tai mus padarys saugesnius", — sakė jis.
Bajarūnas teigia, kad jam NATO blokas "nebuvo agresyvus blokas". Jis pažymėjo, kad debatai NATO Jugoslavijos klausimu 1998–1999 metais "dvelkė demokratija".
"Su Grybauskaite buvo skaitomasi"
Bajarūnas taip pat įvertino tai, kaip keitėsi Lietuvos diplomatija esant skirtingiems respublikos vadovams.
Jis ypač pažymėjo Algirdą Mykolą Brazauską, kurio valdymo laikais Lietuva pradėjo derybas su Briuseliu dėl stojimo į ES, Valdą Adamkų, kuris atnešė "prieškario Lietuvos" koncepciją su "amerikietiška demokratijos priemaiša", bei Dalią Grybauskaitę, dabartinio prezidento Gitano Nausėdos pirmtakę.
Ambasadorius praleido Rolando Pakso valdymo laikotarpį ir nekalbėjo apie jį.
"Grybauskaitė. Tai taip pat buvo džiaugsmas Lietuvai — buvusi finansų ministrė, buvusi ES komisarė biudžeto klausimais. <...> Ir svarbiausia, kad su ja buvo skaitomasi. Suprantate, štai stalas — Europos Sąjungos vadovai. Žinoma, Lietuvos balsas formaliai yra lygus, bet visi supranta tavo biudžetą, tavo įmoką. Ir tu jau turi kalbėti kažkaip formaliai pagal savo svorį. Grybauskaitė kalbėjo daug aukščiau savo svorio, nes tada ji kalbėjo jau pagal europinius standartus", — pasakė diplomatas.
"Lietuvai Rusija yra aukščiausia diplomatijos lyga"
Ambasadorius pažymėjo, kad šiais metais Lietuva ir Rusijos Federacija švenčia 100-ąsias 1920 metų Taikos sutarties pasirašymo metines. Pasak Bajarūno, tai yra gera dirva Lietuvos ir Rusijos istorikams pradėti kažkokį dialogą.
"Galima pasirinkti dar kažkokią temą. Pradėti nuo kažko judėti. Man tokia politika: suraskime keletą mažų žingsnelių, kad galėtume judėti vienas kito link. Tai yra pats svarbiausias dalykas, kuris mane jaudina, ir aš nemiegu naktimis", — pasakė jis.
Be to, diplomatas paaiškino, kodėl nusprendė grįžti kaip ambasadorius į Maskvą.
"Kai Lietuvos vadovybė tave kviečia ir sako: Eitvydai, mes norime, kad tu taptum Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje", tu jau negali pasirinkti. Lietuvai Rusija yra aukščiausia diplomatijos lyga. Vašingtonas, Berlynas, Londonas, NATO būstinė ir Maskva. Žinoma, kai esi pakviestas į aukščiausią lygą, tu nežiūri, į kurį klubą tau eiti. Tu sakai: "Kas kitas, jei ne aš?" Aš iškart pasakiau: "Taip, aš žinau, kad bus sunku. Bet tai turbūt įdomu", — pasakė ambasadorius.
Rusijos ir Lietuvos santykiai ir Putino straipsnis apie Antrąjį pasaulinį karą
Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimties buvusios Lietuvos Respublikos lyderės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl atšiaurių antirusiškų pareiškimų ir rusofobinės pozicijos, valdymo metus. Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".
Be to, Baltijos šalys reguliariai pasirašo gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų ir didina karinės technikos skaičių regione, nors Maskva ne kartą yra pareiškusi apie savo taikius ketinimus.
Taip pat Baltijos šalys siekia istorijos perrašymo kurso — jos reguliariai pareiškia apie kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą pažymėjo, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo kažko reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui.
Praėjusią savaitę buvo paskelbtas Putino straipsnis su pavadinimu "75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį". Rusijos prezidentas išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jis taip pat paragino partnerius išsaugoti istorinę tiesą, pagrįstą faktais, ir savikritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.
Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, vertindamas straipsnį, pareiškė, kad publikacija išsprendžia svarbiausias problemas — pradedant nuo praeities vertinimų, kuriama ateities koncepcija.
Anot jo, Rusijos vadovas Vakarams aiškiai leido suprasti, kad vadinamosios Estijos, Latvijos, Lietuvos "okupacijos" koncepcija išlieka pusiau akademiniu darbu, kuris niekada nebus pripažintas Maskvoje.