Gitanui Nausėdai atėjus į Prezidento rūmus 2019 metų vasarą, buvo vilčių, kad "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" vadovaujama valdančioji koalicija galės užmegzti ryšius su prezidento administracija. Šis kontaktas buvo visiškai prarastas valdant Daliai Grybauskaitei. Lietuvos politikos "geležinė ponia" tikėjo, kad tik ji turi teisę teisti ir duoti nurodymus visiems ir viskam.
Iš pirmo žvilgsnio kuklus Gitanas Nausėda dar prieš rinkimų kampaniją pažadėjo su visais draugauti visos Lietuvos labui. Tai greičiausiai papirko rinkėjus, atnešusius jam triuškinamą pergalę antrajame ture prieš konservatorę Ingridą Šimonytę.
Negalima neprisiminti, kad dar kandidatų į prezidentus skyrimo etape kai kurie stebėtojai, tarp jų ir Sputnik Lietuva, teigė, kad Gitanas Nausėda yra opozicijos konservatorių projektas. Ir nors jis save pateikė kaip nepriklausomą, nepartinį kandidatą, stebėtojų abejonės neapleido.
Taip, iš trijų akivaizdžių tų prezidento lenktynių favoritų Gitanas Nausėda užėmė aukso vidurį tarp sąlyginai dešiniosios Ingridos Šimonytės ir sąlyginai kairiojo Sauliaus Skvernelio. Visi pažadai ir žinutės rinkėjui iš Nausėdos buvo neaiškaus pobūdžio. Net kalbant apie tarptautinę politiką, už kurią prezidentas turėtų būti atsakingas pagal Lietuvos Konstituciją.
Tą akimirką Lietuva turėjo nuspręsti, su kuo susijungti ir prieš ką kovoti tarptautinėje arenoje. Reikėjo pasirinkti tarp Vašingtono ir Briuselio. Bet tada tarp JAV (NATO lyderės) ir Vokietijos (pagrindinio ES lokomotyvo) tokios įtampos dar nebuvo. O Vilniaus bandymai sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu buvo sėkmingi. Šiandien Lietuva gali nukristi tarp šių strateginių draugų kėdžių.
O štai su priešais viskas aišku ir suprantama. Tai Rusija, Kinija ir Baltarusijos AE. Nors Nausėda priešrinkiminėse kalbose bandė duoti subtilių užuominų, neva "aš bandysiu kažkaip užmegzti ryšius su Maskva", tačiau nuo pat pirmųjų prezidentavimo dienų tų užuominų nebeliko. O gražius žodžius apie tai, kaip Lietuvos verslininkai svajoja įsikurti Kinijos rinkoje, "sustiprina" piketai ginant Tibetą ir Honkongą.
Kalbant apie artimiausią kaimynę Baltarusiją, čia taip pat žodžiai skiriasi nuo veiksmų. Žodžiu, oficialus Vilnius ragina Minską užmegzti tarpusavio santykius, tačiau iš tikrųjų tik apipila purvais strateginę BelAE. Ir iš visų jėgų palaiko Baltarusijos opoziciją, kuri yra pasirengusi surengti euromaidaną prieš prezidentą Aleksandrą Lukašenką.
Apskritai, jokių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje vietoj Grybauskaitės atėjus Nausėdai neįvyko ir nesitikima.
Gitanui Nausėdai pasirodžius Prezidento rūmuose, jokių ypatingų pokyčių taip pat nepastebėta. Ir jei per pirmuosius porą mėnesių jis visgi bandė užmegzti ryšius su valdančiąja koalicija, iki Naujųjų metų paaiškėjo, kad Nausėda žais opozicijos lauke — su konservatoriais ir liberalais. Panašiai, kaip tai darė jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė.
Tai ypač išryškėjo į koaliciją įsijungus "Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai". Prezidentas palaikė konservatorių išpuolius prieš du lenkų ministrus, palaiko ir, matyt, palaikys ir toliau. Savo pranešime išreiškė asmeninį priešiškumą valdantiesiems lyderiams, kuriuos gražiais žodžiais paragino nulenkti galvą.
"Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą — nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas — ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas — ne kritika dėl kritikos. Visų darbas — kurti bendrą gėrį", — sakė prezidentas ir pridūrė, kad jį "glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams".
Gražiai pasakyta, nuoširdžiai, ar ne? Ir taip visuose pranešimo skyriuose. Visa tai, kas buvo padaryta Lietuvoje per pastaruosius metus, yra Prezidentūros nuopelnas, o visi blogi dalykai kyla iš valdančiųjų, kurie nenori šokti pagal opozicijos dūdelę, užsispyrimo. Viskas pagal Dalios Grybauskaitės stilių. Pats savęs nepagirsi — niekas nepagirs.
Gal todėl Nausėdos Seimo salėje besiklausiusi Dalia Grybauskaitė liko patenkinta įpėdiniu. Nors prieš šešis mėnesius ji viešai leido sau išsakyti Nausėdai kritiką.
"Pirmieji metai visada yra sunkesni, šie pasitaikė ypatingai komplikuoti su pandemija ir ekonomine situacija, manau, kad prezidentas juos atlaikė. Norėčiau palinkėti stiprybės, nes puikiai žinau, koks tai darbas, ir kaip kolegė prezidentė, linkiu jam visko ko geriausio", — cituoja Grybauskaitę žiniasklaida.
Tai dar kartą patvirtina spėliones, kad konservatoriai praėjusią vasarą sėkmingai įvykdė "savo žmogaus" Prezidento rūmuose pakeitimo operaciją. Ir jei valdančiosios partijos vėl laimės Seimo rinkimus rudenį, tada jos tikrai neturės saldaus gyvenimo ir meduolių. Bent jau iš Prezidento rūmų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
