VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kurio metu buvo pristatytas Žvalgybos koordinavimo grupės pranešimas, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Taip pat buvo aptarti svarbiausi strateginės reikšmės Lietuvos geležinkelių sektoriaus plėtros iššūkiai ir "Rusijos pastangos perrašyti istoriją bei sukelti abejonių tarptautinės teisės pagrindais".
Pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad VGT nariai sutarė, jog būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai ir skelbiami planai oficialiai "reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą" bei jo slaptuosius protokolus kelia didelį susirūpinimą.
Be to posėdyje nuspręsta, kad taip pat svarbu atkreipti sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad "Rusija stengiasi sistemingai perrašinėti istoriją", neva siekdama pateisinti savo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, ginčyti jų valstybingumą bei skaldyti ES ir NATO.
Nausėda informavo VGT narius, kad Rusijos neva vykdomą revizionizmo politiką birželio 22 dieną aptarė su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog šį klausimą ketina iškelti ir per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, vyksiantį liepos 17–18 dienomis.
Taip pat per VGT posėdį aptarti strateginiam Lietuvos geležinkelių sektoriui tenkantys iššūkiais ir VGT nariai pripažino, kad turi būti užtikrintas efektyvus ir saugus krovinių bei keleivių tranzitas geležinkeliu tarp Karaliaučiaus krašto ir likusios Rusijos dalies.
Toliau bus vertinama, ar dabartinis teisinis geležinkelių tranzito reguliavimas yra pakankamas, siekiant užsibrėžtų tikslų.
Posėdžio metu susitarta, kad siekiant sukurti stiprų Lietuvos geležinkelių sektorių, didelę reikšmę turi europinės vėžės "Rail Baltica" projektas.
Ši jungtis yra svarbi ir NATO sąjungininkų pajėgų judėjimui Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse užtikrinti.
Atsižvelgdami į augantį strateginį projekto "Rail Baltica" vaidmenį, VGT nariai sutarė, kad kuriama nauja infrastruktūra turės būti valdoma per įmonę, kurios visos savininko teisės priklausys Lietuvos valstybei.
Su partneriais įgyvendindama europinės vėžės projektą ir organizuodama geležinkelio linijos statybas, respublika savo teritorijoje užtikrins darbų efektyvumą, skaidrumą bei kokybę.
Molotovo-Ribentropo paktas
Anksčiau Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas su raginimu sustabdyti įstatymo projekto svarstymą, pagal kurį siūloma sovietų nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pripažinti negaliojančiu Rusijos Federacijoje.
Dokumente pažymima, kad nepuolimo paktą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, įskaitant slaptą papildomą protokolą, būtų teisinga pripažinti "būtinu sovietų vadovybės žingsniu, kurį nulėmė siekis apsaugoti TSRS nacionalinius interesus ir jos saugumą".
Įstatymo projekte sakoma, kad protokole nebuvo numatytas Lenkijos padalijimas, Besarabijos, Bukovinos ir Baltijos šalių įstojimas į TSRS.
Bendrame kreipimesi atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujo įstatymo projektu bandoma "pateisinti tarptautinius santykius, pagrįstus smurtu prieš mažesnes kaimynines šalis, o tai faktiškai įtvirtina dabartinę Rusijos Federacijos politiką Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu ir atveria kelią kitiems galimiems tarptautinės teisės pažeidimams".
Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą". Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.
Kovo pradžioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimų įstatymą, kuriuo leidžiama dabartiniam valstybės vadovui dalyvauti naujuose rinkimuose.
Visos Rusijos balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto buvo suplanuotas balandžio 22 dieną. Pataisos įsigaliotų, jei jas palaikytų daugiau nei pusė rinkėjų. Dėl būtinybės atsižvelgti į epidemiologinę situaciją ir gyventojų saugumą nuspręsta, kad rusai galės balsuoti nuo birželio 25 iki liepos 1 dienos.