VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Strateginis karas su Kinija ir Rusija tapo svarbiu JAV Arkties strategijos aspektu, nors prieš penkerius metus Jungtinėms Valstijoms skirti raginimai atidžiau pažvelgti į Arkties regioną tik pradėjo skambėti. Apie tai rašo žurnalo "The National Interest" ekspertas Maiklas Lajonsas (Michael Lyons).
"Arktis — tai regionas, į kurį Amerikos politikai retai atkreipia dėmesį, tačiau kuris atlikea pagrindinį vaidmenį pasaulio valstybių politikoje. Dėl klimato kaitos padarinių Arktyje atsiveria naujos ekonominės galimybės, ir didžiausios pasaulio valstybės vis dažniau pareiškia apie savo ketinimus dominuoti šiame regione. Amerikos strategų nelaimei, Vašingtonas gerokai atsilieka nuo savo konkurentų", — sakoma straipsnyje.
Pavyzdžiui, JAV pakrančių apsaugos tarnyba turi tik du ledlaužius. Kinija taip pat turi tik du ledlaužius. Tuo tarpu Rusijos laivynas šiuo metu turi mažiausiai 40 ledlaužių, o iki 2035 metų turės dar 13 branduolinių ledlaužių.
Pagal Įstatymą dėl biudžeto asignavimų nacionalinei gynybai 2021 metams, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas JAV Kongrese ir kuriame yra nuoroda į 2019 metų balandžio JAV pakrančių apsaugos dokumentą apie strategines perspektyvas, "pademonstravusios operatyvinio buvimo siekį, Kanada, Danija ir Norvegija jau padarė strategines investicijas į patrulinių laivų, turinčių ledo laužymo galimybes, statybą... Jungtinės Valstijos — vienintelė Arkties valstybė, kuri nepadarė panašių investicijų į antvandeninius laivus su ledo laužymo galimybėmis, leidžiančiomis užtikrinti saugumą jūroje".
Atstovų rūmų įstatymo projekte, be žingsnių investicijų klausimui spręsti, taip pat yra raginimas įsteigti patariamąjį komitetą jūrų pervežimų Arktyje klausimais ir pakrančių apsaugos tarnybai nukreiptas reikalavimas pateikti ataskaitą apie ginkluotųjų pajėgų Arkties potencialą (siūloma ypatingą dėmesį skirti palyginimui su užsienio ginkluotųjų pajėgų potencialu). Galiausiai šiuo įstatymo projektu JAV Gynybos departamentas raginamas įsteigti regioninį Arkties saugumo tyrimų centrą, kas taps dideliu žingsniu siekiant ištirti šį regioną.
Makro lygiu naujajame tūkstantmetyje visuotinė JAV strategija tampa vis labiau nekontroliuojama ir neprotinga. Artimųjų Rytų, kaip prioritetinės krypties, svarba sumažėjo, o Amerikos politikos mintis vis dažniau užima Kinijos kilimo klausimas.
#/media/File:%D0%A1_%D0%B2%D0%B5%D1%80%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%B5%D1%82%D0%B0-2.JPG){kind=link}
"Akivaizdu, Kinija yra grėsmė, kuri kardinaliai skiriasi nuo to, su kuo JAV susidūrė anksčiau. Pekinas demonstruoja didžiulę nepagarbą tarptautiniams įstatymams ir normoms (kaip matėme ginčuose dėl Pietų Kinijos jūros) ir atvirai niekinamą požiūrį į demokratiją ir žmogaus teises (Honkonge ar uigūrų Kinijoje pavyzdys). Be to, atsižvelgiant į didėjančią pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo Kinijos, tampa aišku, kad Pekinas bus ta daugialypė ir sudėtinga problema, kurią turės spręsti ne viena Amerikos politikų karta", — rašo ekspertas.
Kinijos veržlus kilimas likdavo praktiškai nepastebėtas, o jo nepaisydamos JAV pamiršo net apie pagrindinius savo pasaulinės strategijos principus, pažymi Lajonsas.
"Pagalvokite, pavyzdžiui, apie laipsnišką Kinijos skverbimąsi į Vakarų pusrutulį, kur ji įtikino 19 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino valstybių pasirašyti su ja sutartis Si Dzinpingo iniciatyvos "Vienas diržas, vienas kelias" ribose. Kinija prasiskverbė beveik į visus pasaulio regionus. Nuo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono bei Afrikos iki Europos ir Lotynų Amerikos — Kinija jau pradėjo stiprinti savo pozicijas ir mesti iššūkį tarptautinei tvarkai. Antrasis šaltasis karas jau prasidėjo, o JAV per ilgai šildėsi savo šlovės spinduliuose", — rašo jis.
2018 metų sausį Kinija paskelbė save "arktine valstybe" ir pradėjo ruoštis savo Poliarinio šilko kelio iniciatyvos įgyvendinimui. Strateginė tų ekonominių galimybių, kurias atveria Arktis, svarba kol kas nėra visiškai aiški, tačiau jau dabar akivaizdu, kad Kinija pareiškė apie savo ryžtingą siekį tapti svarbia žaidėja santykinai išskirtiniame žaidime.
"Pasipriešinimas Arktyje tokiam priešininkui kaip Rusija kelia daugybę iššūkių, tačiau bendro Rusijos ir Kinijos iššūkio JAV interesams Arktyje perspektyva — tai potencialus techninis trileris ir naktinis košmaras, kuriam pasipriešinti Amerika visiškai nepasirengusi", — mano Lajonsas.
Arktis — tai ne tik "potencialus koridorius strateginėms varžyboms" ir ne tik "potenciali aikštelė išplėstinei didžiųjų valstybių konkurencijai". Šis žaidimas jau prasidėjo, ir Amerikos politikai atsilieka nuo savo kolegų iš kitų šalių reakcijoje į šią grėsmę. JAV geologijos komitetas apskaičiavo, kad Arktyje yra maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naftos atsargų, tai yra apie 13 procentų pasaulio atsargų ir beveik trečdalis neatrastų gamtinių dujų atsargų. Lenktynės jau prasidėjo, ir JAV šiuo metu negali joms vadovauti.
Trampo administracija pademonstravo norą pasinaudoti šių gamtos išteklių dalimi, kai 2017 metais po gana prieštaringai vertinamo įstatymo projekto priėmimo JAV Kongresas nusprendė leisti Amerikos energetikos kompanijoms pradėti tyrinėti gamtos išteklius Arkties nacionaliniame laukinės gamtos rezervate (Arctic National Wildlife Refuge). Šis Gamtos išteklių ministerijos valdomas rezervatas yra didelis "Paskutinės didžiosios neliestos gamtos" ruožas ir užima maždaug 78 000 kvadratinių kilometrų Aliaskos Šiaurės šlaito regione — pagal plotą jis maždaug lygus Čekijos plotui. Administracija jau pradėjo įgyvendinti planus palaipsniui atverti šias teritorijas naftos ir dujų gręžimui per programą, pagal kurią sklypai nuomojami energetikos įmonėms. Kadangi dominavimas energijos srityje yra pagrindinis Trampo administracijos prioritetas, vargu ar pakeis situaciją aplinkosaugininkų ir vietinių genčių, išgyvenančių šiaurės elnių bandų dėka, raginimai (tuo tarpu žemos naftos kainos ir staigus pasaulinės paklausos kritimas gali sulėtinti šių planų realizavimo tempus).
Iki šiol JAV užmerkdavo akis į Kinijos ambicijas praktiškai visuose pasaulio regionuose. Šios Kinijos ambicijos buvo nukreiptos be kita ko į Arktį, ir, kad sutrukdytų Rusijai ir Kinijai diktuoti žaidimo taisykles visame Arkties regione, Amerika turi tinkamai pasirengti ginti savo interesus ten, rašo straipsnio autorius. Žvalgybos darbai, šio regiono tyrinėjimas ir pakrančių apsaugos ataskaitos — tai svarbūs žingsniai kartu su Kongreso planais per ateinančius kelerius metus pastatyti dar šešis ledlaužius, kas leis šiek tiek pakeisti jėgų pusiausvyrą.
"Jei Kinija ir Rusija sujungs savo jėgas bendrai veiklai Arktyje, šis santykis bus 42 ledlaužiai prieš aštuonis, tai reiškia, pranašumas bus Maskvos ir Pekino pusėje. Jei Pentagonas mano, kad jo misija Arktyje yra "apriboti Kinijos ir Rusijos galimybes naudoti šį regioną kaip varžybų koridorių, kuris leis jiems įgyvendinti savo strateginius tikslus", tada jis visiškai nepasiruošęs vykdyti šią misiją", — apibendrino ekspertas.