Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas pasidžiaugė, kad turėjo privilegiją sutikti, matyti ir girdėti Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną tris kartus — per priėmimą Valdovų rūmuose, vizitą universitete ir susitikimą su intelektualais. Apie tai profesorius, istorijos mokslų daktaras Rimvydas Petrauskas parašė savo Facebook laiko juostoje.
Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus, galima įvairiai traktuoti skirtingas Prancūzijos prezidento pasisakymų vietas, manyti, kad jo vizitas nieko pernelyg nekeičia ir mes liekam su savom problemom. Ir taip toliau. "Ir taip toliau" yra simptomatiškas ir svarbus. Kaip toli Lietuvoje yra gebėjimo nueiti toliau savo ribotumo. Klišių ir šablonų požiūryje į kaimynus, užsienio politikoje apskritai.
Rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad "gerai gauti pavyzdžių politikų, kurie į savo trumpą ir įtemptą darbotvarkę įtraukia valandos susitikimą su studentais, geba po kitos 1.5 val. diskusijos duoti puikų 10 min. apibendrinimą, o svarbiausia — įvardija ir apmąsto problemas, kurios skamba ne visuomet patogiai, bet akivaizdžiai svarbios ilgalaikėje perspektyvoje."
Vilniaus universiteto rektorius pabrėžė, kad Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ne diktuoja, o kviečia diskutuoti.
Vilniaus universiteto rektorius norėtų, kad Emanuelis Makronas įkvėptų Lietuvos jaunimą.
Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas: "Labiausiai gal norėčiau, kad jo pavyzdys įkvėptų protingą jaunimą eiti į politiką".
Vilniaus universiteto absolventas, politologas, jaunasis konservatorius ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas taip pat turi savo nuomonę apie Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną. Ponas Kasčiūnas ja kategoriškai pasidalino savo Facebook laiko juostoje.
Laurynui Kasčiūnui Prancūzijos prezidento vizitas Vilniuje pasirodė "blizgantis", o "vizijos" pavojingos tiek Lietuvai, tiek visai Europai. Paties pono Kasčiūno "vizijos" turi ryškias ir neginčijamas ribas.
Laurynas Kasčiūnas: "Pasibaigus blizgančiam Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono vizitui Vilniuje vis dėlto būtina pastebėti, kad jo brukama koncepcija apie sąlyginamai pavadinkime "Europos kariuomenę", apie "autonomiją" saugumo srityje nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir apie gynybos pirkimus suprask ne iš stipriausio žaidėjo pasaulyje JAV, o iš Prancūzijos gynybos pramonės netinkama ir negali būti priimtina Lietuvai."
Lauryno Kasčiūno šventu įsitikinimu, NATO ir JAV už šios organizacijos vairo yra ir turi išlikti Lietuvos nacionalinio saugumo centre, tam nėra ir neturi būti jokių alternatyvų. Pasak Kasčiūno, alternatyvos "tik susilpnintų ypač mūsų ir mūsų regiono saugumą". O "Kremliaus tikslas ir svajonė turėti dar kažkokią "Europos kariuomenę" kaip alternatyvą NATO", — tikina Kasčiūnas.
Prancūzijos prezidentas ir jo samprotavimai Kasčiūnui keisti.
Laurynas Kasčiūnas: "Keisti ir Makrono samprotavimai apie Rusijos vaidmenį. Mes tokius aiškinimus, kad Vladimiras Putinas gali išgelbėti Europą jau girdime dešimtmečius. Tereikia tiek nedaug — įtikinti jį pasitraukti iš Gruzijos, Ukrainos, Moldovos. Reikia vykdyti "skaidrų" dialogą su juo, ir jis prisipažins kaip nuodijo Navalną. Ir lieps pasitraukti Lukašenkai."
Dabartinis ir būsimas Seimo narys, Vilniaus universiteto absolventas Laurynas Kasčiūnas apibendrina Prancūzijos prezidento vizito Vilniuje rezultatus: "Tokios "vizijos" yra pavojingos tiek Lietuvai, tiek ir visai Europai".
"Ir taip toliau". Bet neperžengiant savo paties ribų. Bet Seimo rinkimų barjerą Laurynas Kasčiūnas peržengs lengvai.
Laurynas Kasčiūnas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše į Seimą — Nr. 3.
Dar toliau savo ribų nepajėgia žengti ir kitas save vadinantis politologu Vilniaus universiteto absolventas Marius Laurinavičius. Ponas Laurivaičius savo "įžvalgomis" savo Facebook pamoko ir Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą. Protokolo, diplomatijos, ir apskritai nurodo Jo Ekscelencijai, kokia turėtų būti J. E. politinė pozicija.
Ponas Laurinavičius į pagalbą pasitelkia kitą Vilniaus universiteto absolventą, konservatorių ir esamą Seimo narį Mantą Adomėną. Seimo Kultūros komiteto nariui, filologui-filosofui, Taivano gerbėjui ir gynėjui Adomėnui labai nepatiko Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Kinijos Liaudies Respublikai.
Ponai Laurinavičius ir Adomėnas nepasitenkinimu Kinija bei Jo Ekscelencija viešai pasidalino socialiniame tinkle Facebook.
Marius Laurinavičius: "Yra diplomatinis protokolas bei diplomatija apskritai, bet yra ir politinė pozicija. Deja, tenka sutikti su tuo, kaip pakomentavo Mantas Adomėnas... Netgi pridėčiau, kad šis Lietuvos prezidento sveikinimas reiškia būtent poziciją... PROKINIŠKĄ POZICIJĄ..."
"Nesutinkate?" — klausia ponas Laurinavičius. Ir pasidalina savo lakia vaizduote.
Ponas Laurinavičius: "Tuomet pabandykite įsivaizduoti lygiai tuos pačius prezidento sveikinimo žodžius, bet vietoj Kinijos — skirtus Rusijai. Kaip tuomet juos vertintų bent jau dauguma Lietuvoje? Manau atsakymas vienareikšmiškas..." Ponui Laurinavičiui visur yra aiškios ribos. Vienareikšmiškai. Be apeliacijų. Be ginčių ir diskusijų.
Diskusijose, ypač politinėse, vienas pagrindinių komponentų — politinė kultūra. Tačiau kai kuriems Vilniaus universiteto absolventams tai taip ir liko neįkandamas riešutėlis. Nekalbant apie provincialumo ribas.
Juk tokiai publikai svarbiau demonstruoti savo gelžbetonines pozicijas, negu matyti labai įvairų ir nuolat besikeičiantį pasaulį.
Riba tarp politologijos ir "zoo-patologijos" tapo labai trapi.
Vilniaus universiteto absolvento, o dabar Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus politologinių opusų antraštės: "Rusija — terorizmą remiančių valstybių sąraše. Tai nebėra neįsivaizduojama!"; "Kas nori sukelti pilietinį karą JAV ir kodėl verta ieškoti kyšančių Kremliaus ausų?"; "Kokie tikrieji Žiemelio ryšiai su Kremliumi?"; "Apie Kinijos "trolių armijos" paslaptis: tai, kas vyksta Rusijoje, gali pasirodyti tik vaikų žaidimas"; "Ką daryti, kai Rusija "nėra priešas"?"; "Kiek dar durų Kremliaus režimui patys atversime Lietuvoje?"; "Ar galėjo Karbauskis prisidėti prie Putino "trolių fabriko" finansavimo?".
"Ir taip toliau". Pasvajokime kartu su Vilniaus universiteto rektoriumi, kad kada nors Lietuvos jaunimas peržengs jam dabar brėžiamas pasaulėžiūros ribas. Juk rektorius — istorikas. O Lietuvos istorija dar nesibaigė.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.