VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Ultra- dešinieji ir kairieji gali išeiti į JAV miestų gatves su ginklais ir kelti neramumus, jei prezidento Donaldo Trampo ir demokratų kandidato Džo Baideno rezultatai rinkimuose bus apylygiai, sako profesorius, UMass Lowello universiteto Kriminalinės teisės ir teismo ekspertizės mokyklos saugumo tyrimų programos direktorius Aris Perligeris (Arie Perliger), praneša RIA Novosti.
Ultradešiniųjų pažiūrų grupės, dažnai labai ginkluotos, atsikūrė po protestų visoje JAV. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į grupuotę "Proud Bboys", kuri buvo minima per prezidento diskusijas. Trampas jų tiesiogiai nekritikavo, kreipdamasis į juos žodžiais "Eikite į šalį ir laukite", kurį jie priėmė kaip palaikymo žodžius.
Žiniasklaida pranešė, kad ultradešinieji rinkimų apylinkėse registruojasi stebėtojų teisėmis, ir nerimaujama dėl galimo ginkluotų žmonių pasirodymo rajone, o tai gali turėti įtakos rinkėjų norui balsuoti. Kai kuriose valstybėse valdžia priminė, kad atviras ginklų nešiojimas rinkimų apylinkėse ir bandymas pakeisti teisėsaugos funkcijas yra neteisėti.
Žmonės su ginklais
"Manau, kad kitą dieną po rinkimų, jei rezultatai bus apylygiai, žmonės iš abiejų pusių gali išeiti į gatves. Ir mes galime pamatyti susidūrimus. Sunku tiksliai pasakyti, bet jei rezultatai bus panašūs, abiem pusėms bus didelis spaudimas išeiti į gatves", — RIA Novosti sakė jis.
Direktorius sutiko, kad tikslinga bijoti ginklus turinčių žmonių pasirodymo gatvėse. Tai, labai tikėtina, sukels susidūrimus, pridūrė agentūros šaltinis.
Tačiau Perligeris pripažino, kad tikisi užtikrintos Baideno pergalės, o didelis rezultatų skirtumas leis išvengti nepageidaujamų pokyčių, sakė jis.
Palaikymas iš Trampo
Prezidentas yra problemos dalis, nes jis pats atvirai kvietė žmones eiti stebėti rinkimų apylinkes, abejodamas balsavimo sąžiningumu, sako Perligeris.
"Dabar matome smurto padidėjimą, sąmokslų, suplanuotų išpuolių skaičiaus padidėjimą, pavyzdžiui, prieš Mičigano gubernatorių, Virdžinijos gubernatorių, Vičitos merą. Žmonės ne tik eina balsuoti, bet ir tiesiog išeina į gatves ir reiškia savo nuomonę, dalyvauja demonstracijose, mitinguose", — sakė jis.
Anot Perligerio, situacijos, kai ginkluoti žmonės susirenka prie vietos valdžios institucijų pastatų, taip pat yra signalas, kad jie nesutiks su politikos, kuria netiki, teisėtumu.
"Kai kurios iš šių grupuočių, pavyzdžiui, ragina šerifus ir teisėsaugos pareigūnus nevykdyti įstatymo dėl rinkimų apylinkių, kaukių dėvėjimo ir medicinos taisyklių laikymosi. Ir yra ginkluotų grupuočių, kurios ragina savo narius nesilaikyti įstatymų, o tai taip pat kelia nerimą", — pridūrė jis.
Eksperto nuomone, tokios grupuotės yra suinteresuotos sutrukdyti balsavimą.
"Manau, kad jie nori atremti vis didėjančius protestus, kairiųjų aktyvizmą. Konkrečiau, manau, kad jiems labai rūpi, kad jei demokratai laimės, jie skatins politiką, kuri prieštarauja jų (dešiniųjų) pagrindiniams principams tokiais klausimais kaip ginklų teisių reguliavimas, aplinkos politika ir įstatymai, žemės nuosavybės įstatymai", — paaiškino jis.
Perligerio nuomone, dešinieji nori žmonėms ir politikams aiškiai parodyti, kad jie nepriims tokių taisyklių.
Kraštutinių dešiniųjų ginkluotų grupuočių veikla įprastai stebima prieš rinkimus, sakė Perligeris.
"Pagrindinė nerimo priežastis yra smurto lygio didėjimas artėjant rinkimams ir savaitę po rinkimų. Manau, kad daugelis šių grupių yra įsitikinusios, ar bent jau joms buvo įteigta, kad rinkimai yra nesąžiningi, kad rinkimai yra manipuliuojami, kad rinkimų procesas yra korumpuotas ir pan. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog šios grupės pajus, kad rinkimų rezultatai yra neteisėti, ypač jei laimės demokratai", — aiškina jis.
Pasak eksperto, pagrindinis šiuo požiūriu skirtumas nuo 2016 metų rinkimų yra tas, kad dabar politinėje sistemoje yra reikšmingų veikėjų, teigiančių, kad rinkimais manipuliuojama.
"Anksčiau smurto vis daugėjo nuo dešiniųjų arčiau rinkimų, nuo 1990-ųjų pradžios iki šių dienų. Per pusantrų metų prieš rinkimus pastebime smurto lygio padidėjimą. Paprastai po rinkimų jis smarkiai sumažėja. Bet šį kartą baiminamasi, kad smurtas nenuslūgs, dėl mano ką tik paminėtų priežasčių", — pridūrė Perligeris.
Jų daug, bet ne visi pavojingi
Pasak eksperto, tikslus ultradešiniųjų grupuočių skaičius nežinomas. Jis pažymėjo, kad "labiau tradicinės baltųjų viršininkų grupės", tokios kaip Kukluksklanas ir neonaciai, mažai linkusios į tikrai rimtas operacijas.
"Jie gali persekioti, gali padegti mečetę, sinagogą. Nors asmenys gali būti labai pavojingi, kaip ir žmogus, prieš porą metų nuėjęs į sinagogą Pitsburge ir nužudęs 11 žmonių. Bet apskritai šios grupės yra mažiau pajėgios (smurtauti)", — sakė jis.
Šia prasme pavojingesnės yra ginkluotos asociacijos, turinčios daugiau galimybių. Tai apima, pavyzdžiui, "Priesaikų sergėtojus" ir "Tris procentus".
"Jie turi biurus skirtingose valstijose ir paprastai siunčia savo padalinius visur, kur vyksta valdžios ir žmonių susidūrimai", — sakė šaltinis.
Yra šimtai įvairių policijos grupuočių, tačiau daugelis yra labai mažos ir nėra labai aktyvios, sako Perligeris. Apie 50–70 grupių yra tikrai aktyvios.
"Daugelis jų vykdo karinius mokymus, daugelis susirenka įrangą ir ginklus, daugelis jų turi labai tvirtą koordinaciją. Ir keli iš jų yra labai dideli... Jie kelia didžiausią grėsmę", — sakė jis.
Ginkluotosios grupuotės, pasak jo, kuria savo ideologiją remdamosi įsitikinimu, kad federalinės valdžios institucijos per daug kišasi į piliečių gyvenimą ir pažeidžia daugelį konstitucinių teisių.
"Tai ne tik ginklų nuosavybė, bet ir žemės nuosavybė, aplinkos politika, kuri, jų manymu, kenkia jų gebėjimui palaikyti esamą padėtį. Ir jie neigia parlamentą ir federalines agentūras, kurios, jų manymu, turi per daug galios. Jie daugiausia yra antivyriausybinės grupės", — sakė Perligeris.
Be to, daugelis šių grupuočių mano, kad vyriausybę kontroliuoja kai kurie užsienio žaidėjai, norintys pakenkti amerikiečių gyvenimui, sako jis.
"Daugelis jų mano, kad svarbiausias valdžios šaltinis iš tikrųjų yra vietinė teisėsauga, vietinis šerifas, o ne federalinis", — tęsė ekspertas.
Daugelis jų taip pat perėmė antisemitines ar imigrantų idėjas, pridūrė šaltinis.
Prezidento Trampo retorika ir veiksmai atitinka jų interesus, sakė Perligeris.
"Jie tiki, kad Trampas bando sunaikinti, sumažinti federalinės vyriausybės galias. Jie mano, kad Trampo politika padeda jiems atremti federalinę vyriausybę", — sakė jis.
Pavyzdžiui, pasak Perligerio, Trampas neįvedė jokios kovos su koronavirusu politikos nacionaliniu lygmeniu, palikdamas su tuo savo nuožiūra tvarkytis valstijoms. Be to, Trampas blokuoja bet kokį ginklų įstatymą, jis neįgyvendina aplinkos apsaugos įstatymų, kritikavo žvalgybą, FTB ir CŽV.
"Jiems tai patinka. Tai tiksliai atitinka jų požiūrį... Malonu stebėti, kaip jis kritikuoja visus šiuos federalinius padalinius", — aiškino agentūros pašnekovas.
Tačiau yra ir dalykų, kuriuos dešinieji spekuliuoja Trampo atžvilgiu. Pavyzdžiui, santykiai su Izraeliu ar Irano generolo Kasemo Soleimanio nužudymas, sako Perligeris. Jis taip pat kritikuojamas dėl derybų su KLDR.
"Kai jie nori, jie gali rimtai kritikuoti Trampą. Jis yra gera priemonė jų nuomonei palaikyti, tačiau jie nėra kvaili, nelaiko jo mesiju. Šios grupuotės puikiai žino, kad jis yra įrankis", — pridūrė Perligeris.