VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Kovos Kalnų Karabache tęsiasi jau mėnesį, trys bandymai paskelbti humanitarines paliaubas nepavyko. Paliaubos, dėl kurių derėtasi tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, beveik iškart buvo sužlugdytos. Amerikiečiai žada atkurti tvarką regione, tačiau mažai žmonių jais pasitiki. Situaciją aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
Amerikos pabudimas
"Jungtinės Valstijos prisidėjo prie rezultatyvių Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų ir ESBO Minsko grupių pirmininkų derybų. Mūsų pastangos nukreiptos į konflikto dėl Kalnų Karabacho sprendimą", — trečias humanitarines paliaubas anonsavo Valstybės departamentas.
Atsižvelgdamas į dviejų ankstesnių susitarimų, sudarytų tarpininkaujant Rusijai, sulaužymą Maikas Pompėjas asmeniškai garantavo: "Zohrabas Mnacakanianas ir Džeihunas Bairamovas (Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai — Sputnik) patikino, kad laikysis paliaubų sąlygų".
Donaldas Trampas taip pat parodė, kad dalyvauja sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą. Kalbėdamas prieš savo šalininkus Naujajame Hampšyre, prezidentas pažadėjo "susitvarkyti" su Kaukazo karu. "Kodėl ne? Manau, kad tai yra lengvas atvejis, kai žinai, ką daryti", — sakė Baltųjų rūmų vadovas.
Naujasis Hampšyras yra viena iš valstijų, kur ne visi rinkėjai apsisprendė, kam rinkimuose teikti pirmenybę. Norėdamas užkariauti didžiosios armėnų diasporos regione balsus, Trampas kreipėsi tiesiai į ją.
"Pažvelkite į armėnus — jie yra nuostabūs žmonės. Jie pragariškai daug kovojo. Jie yra labai darbšti tauta. Ir mes jiems padėsime. Padėjome Serbijai ir Kosovui išspręsti problemas. Padėsime ir Kalnų Karabachui. Mūsų tikslas yra išgelbėti žmonių gyvybes", — miniai plojant sakė JAV lyderis.
Amerikiečių bandymus pasodinti Armėniją ir Azerbaidžaną prie derybų stalo palaikė ir Rusijos prezidentas. "Tikiuosi, kad Vašingtonas veiks vieningai su mumis ir padės susitarti", — pabrėžė Vladimiras Putinas.
Paliaubų nutraukimas
Humanitarinė paliaubos įsigaliojo spalio 26 dieną, 08:00 ryto vietos laiku (07:00 Maskvos laiku). Tačiau nepraėjo nė pusvalandžio, kaip oponentai pradėjo kalbėti apie susitarimų laužymą.
Azerbaidžano pusė apkaltino Armėnijos ginkluotąsias pajėgas apšaudžius Tartarą ir gyvenvietes, besiribojančias su Kalnų Karabachu. Netrukus sekė Armėnijos gynybos ministerijos pareiškimas. Jame sakoma, kad Azerbaidžano kariuomenė atidarė artilerijos ugnį "šiaurės rytų kontaktinės linijos kryptimi".
Nepripažinta respublika dezinformaciją pavadino "tiek žinia apie paliaubų pažeidimą, tiek žodžiais apie Azerbaidžano pozicijų apšaudymą pietuose". Tačiau arčiau vidurdienio jie pripažino, kad trečiosios humanitarinės paliaubos buvo sulaužytos. Stepanakertas apkaltino Baku paleidus raketą į vieną iš Martunio regiono kaimų Karabache.
Tuo tarpu tiek Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, tiek Kalnų Karabacho Respublikos (KKR) vadovas Arajikas Arutiunianas pareiškė , kad yra pasirengę laikytis paliaubų.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas neprieštaravo laikinam atokvėpiui. Tuo tarpu jis paragino tarptautinius tarpininkus laikytis neutralumo.
"Jei jie nori paliaubų, tegul jie liepia Armėnijai palikti mūsų teritorijas. Jei taip neatsitiks, eisime iki galo", — perspėjo Azerbaidžano lyderis.
Sergejus Lavrovas taip pat kreipėsi į "išorinius žaidėjus", dalyvaujančius Kalnų Karabacho konflikte. Visų pirma jis rekomendavo Turkijai panaudoti įtaką Kaukaze. "Turėjau keletą telefoninių pokalbių Kalnų Karabacho tema su Turkijos užsienio reikalų ministru Čavušoglu. Mes stengiamės įtikinti Ankarą palaikyti taikaus susitarimo liniją", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Turkijos žaidimai
ESBO Minsko grupė neatsisako bandymų sutaikyti oponentus. Spalio 29 dieną, ketvirtadienį, pirmininkai Ženevoje susitiks su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais. Tačiau RIA Novosti kalbinti ekspertai tai vertina skeptiškai.
"Svarbu, kad pačios konfliktuojančios šalys būtų suinteresuotos. Kol kas tokio požiūrio nėra. Kiekvieną kartą Azerbaidžano pusė atnaujina Kalnų Karabacho apšaudymą. Dronai nuolat skraido į Armėnijos teritoriją. Tai rodo, kad Baku neketina sustoti", — sakė Armėnijos viešojo administravimo akademijos regioninių tyrimų centro mokslininkas Džonis Melikianas.
Jis pažymi, kad Jerevanas remia ESBO Minsko grupės pastangas, tačiau procesą vilkina Turkija, kuri konflikte yra Azerbaidžano pusėje.
"Maskva, Vašingtonas, Paryžius reikalauja paliaubų. Ankara priešinasi ir kursto Baku ginkluotai konfrontacijai. Tuo tarpu Turkijos pusė neslepia, kad nori tapti ESBO Minsko grupės pirmininke. Jei taip atsitiks, formatas bus sunaikintas", — sako ekspertas.
Amerikos iniciatyvos
Rusijos Kaukazo ekspertas Nurlanas Gasymovas neabejoja, kad JAV tarpininkavimas Kalnų Karabacho konflikte buvo pasmerktas nuo pat pradžių. Abi pusės, anot jo, skelbia paliaubas, kad pritrauktų papildomų rezervų ir sustiprintų savo pozicijas konflikto zonoje.
"Dėl Lačino koridoriaus vyksta įnirtingos kovos. Jei Azerbaidžanas jį užgrobs, tiesioginis ryšys tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho bus nutrauktas. Tai radikaliai pakeis derinimą. Baku metė daug jėgų Lačinui, dabar Azerbaidžanui paliaubos nėra parankios", — sakė Gasimovas.
Ekspertas aktyvų Vašingtono dalyvavimą sieja su Amerikos rinkimų kampanija. Tačiau jis įsitikinęs, kad naujoji JAV administracija greitai praras susidomėjimą Pietų Kaukazu.
"Vienintelis atvejis, kai Vašingtonas parodė iniciatyvą, buvo 2001 metais. Tada susitikime Ki Veste JAV derybininkas Paulas Goblis pasiūlė teritorijų mainų planą: septyni regionai aplink Kalnų Karabachą grąžinami Azerbaidžanui, o Baku perduoda KKR ir Lačino koridorių Armėnijai, gaudamas Megrio koridorių — siauras ruožas prie Armėnijos ir Irano sienos. Tačiau Jerevanas atsisakė — Irano siena sujungia šalį su išoriniu pasauliu. Baku Goblio planas reiškė KKR praradimą, o Geidaras Alijevas taip pat nesutiko su sandoriu", — sakė Gasymovas.
Jis aiškina JAV veiksmus Kalnų Karabacho konflikto atžvilgiu devintajame dešimtmetyje ne tiek skatinamus noro sutaikyti šalis, kiek noro "užsitikrinti savo investicijas į Kaukazo naftos ir dujų sektorių".
"Tada Vakarai daug investavo į dujų ir naftos vamzdynų statybą Pietų Kaukaze. Azerbaidžano nafta buvo vertinama kaip alternatyva Rusijos energijos ištekliams Europoje, o amerikiečiai visokeriopai ją palaikė. Karas galėjo užkirsti kelią šių projektų įgyvendinimui. Tačiau po Goblio plano nesėkmės Vašingtonas taikos palaikymo iniciatyvą visiškai perkėlė Rusijai", — primena Gasymovas.
Sutarimas su Maskva
Pavelas Koškinas, JAV ir Kanados instituto vyresnysis bendradarbis, taip pat sieja Amerikos taikos palaikymą su priešrinkimine situacija.
"Trampui svarbu gauti armėnų diasporos balsus neapsisprendusiose valstijose. Iš čia pažadai padėti išspręsti konfliktą. Tačiau po rinkimų Vašingtonas vėl pamirš apie Kaukazą", — prognozuoja ekspertas.
Ilgalaikį amerikiečių atsiribojimą nuo Kalnų Karabacho konflikto Koškinas paaiškina tuo, kad konfliktas jam atrodė valdomas. "Skirtingai nei situacija Ukrainoje ar Gruzijoje, JAV šios problemos nesuvokė kaip painios. Su Maskva visada buvo sutarimas, ko negalima pasakyti apie kitus įšaldytus konfliktus".
Kad ir kas taptų naujuoju Baltųjų rūmų vadovu, susidomėjimas Kalnų Karabachu išliks nežymus, įsitikinęs Koškinas. Tačiau svarbu, kad tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur Vašingtonas remiasi Maskvos nuomone.