Naująjį prezidentą amerikiečiams paskyrė Google ir Facebook, o Bilo Geitso straipsniai "The Washington Post", priklausančiame Džefui Bezosui, įgijo visos Amerikos "direktyvų" statusą.
"Man čia pasakė, kad negalima laimėti rinkimų, jei "BigTech" tavęs nepalaiko. Parodykime jiems rytoj, kad tai įmanoma", — rinkimų išvakarėse savo šalininkams sakė Donaldas Trampas. Jau kitą dieną, kai informacinės technologijos, remiamos rimtų administracinių išteklių, pradėjo veikti prieš jį, paaiškėjo, kad prezidentas klydo.
Šiandien interneto platformos, susivienijusios su pirmaujančiomis žiniasklaidos priemonėmis, praktiškai paskyrė Džo Baideną JAV prezidentu — priešingai nei mano dešimtys milijonų amerikiečių ir nepaisant nesibaigiančių rinkimų biuletenių skandalų ir "mirusių sielų" balsavimo. Šio pasityčiojimo iš demokratinių procedūrų kulminacija buvo prezidento Trampo kalbos televizijos transliacijų, kurių metu jis apkaltino savo oponentus sukčiavimu rinkimuose, išjungimas.
Per pastaruosius mėnesius IT korporacijų lyderiai buvo nuolat traukiami į JAV Kongresą ir Senatą, tardomi ir priversti atsiskaitinėti. Logiška, kad respublikonai turėtų užpulti Cukerbergą (Facebook), Dorsį (Twitter), Pičajų (Google) — juk socialiniai tinklai sąmoningai paskandino Trampą ir jo šalininkus. Iš tikrųjų viskas atrodo kitaip.
Kongreso nariai demokratai atakavo interneto platformų ir socialinių tinklų savininkus taip pat aršiai, kaip ir jų politiniai oponentai. Respublikonai kaltina "BigTech" cenzūra, demokratai — rinkos monopolizavimu.
Respublikonai grasina panaikinti Telekomunikacijų įstatymo 230 straipsnį. Tai leis operatoriams atsakyti už bet kokį jų platformose paskelbtą turinį. Bet kuris vartotojas galės pateikti ieškinį bet kuriai IT korporacijai, o šių pretenzijų banga sukels joms greitą bankrotą.
Demokratai nori, kad IT korporacijos taikytų antimonopolinius įstatymus. Girgždantis ir lėtas, tačiau šis įstatymas leidžia padalyti korporacijas, kurios užėmė neproporcingai didelę rinkos dalį. Antimonopoliniai įstatymai nulaužė ir Rokfelerio naftos verslą, ir IBM korporaciją.
Pasirodo, kad rinkimuose nuožmiai kovojantys skirtingų partijų amerikiečių politikai staiga nesuvokiamai susivienijo prieš IT korporacijas. Kodėl taip atsitiko?
Praėję metai aiškiai parodė, kaip pasikeitė JAV valdžios sistema. Prezidentas Trampas prarado šalies kontrolę viso pasaulio akyse. Šiuo metu visos Amerikos (ir daugeliu atžvilgių pasaulio) darbotvarkę sukuria IT milžinų savininkai. Socialinė žiniasklaida demonizavo Trampą, terorizavo jo šalininkus, kurstė "Black Lives Matter" protestus.
Vietose Geitso, Bezoso, Cukerbergo "įsakymai" buvo su džiaugsmu vykdomi merų ir gubernatorių, kurie priklauso Demokratų partijai. Prezidentas buvo visiškai pašalintas iš šalies valdymo proceso. Priešingai jo tiesioginiams nurodymams, Niujorko meras išprovokavo ir palaikė žiaurumus savo mieste. O Sietlo meras, reaguodamas į Trampo reikalavimą atkurti tvarką, jam Twitter parašė: "Sėdėk savo bunkeryje!"
Lapkričio mėnesio rinkimai šiuo klausimu nieko nepakeitė. Džo Baidenas dar labiau tinka būti lėlių prezidentu, atliekančiu vien dekoratyvinį vaidmenį ir neturintį svertų.
Vietoje jo merai ir gubernatoriai bus atsakingi pagal savo galimybes ir įgūdžius. Ir jiems vadovaus kažkokie nesuprantami milijardieriai, turintys tarptautines kompanijas su leidimu įsikurti Dubline. Arba dar nešvaresni žmonės, stovintys už šių vaikinų.
Šioje dviejų aukštų valdymo schemoje paprasčiausiai nėra vietos JAV prezidentui ir iš tikrųjų visai Amerikos politikų klasei. Tai gąsdina Amerikos Kongreso narius ir senatorius, neatsižvelgiant į jų partinę orientaciją. Visi jie staiga pasijuto kaip nereikalinga grandis.
Neatsitiktinai amerikiečiai staiga pamiršo apie Rusijos programišius. Paaiškėjo, kad "fake" piktadariai, kurie rašo programos kodą kirilica, galų gale buvo paprasta ir suprantama grėsmė. Valstybių žvalgybos tarnybos reguliariai daro nešvarius triukus viena kitai. Tačiau pernelyg didelis IT korporacijų įtakos lygis yra dalykas, kuris gali nušluoti visas tautines valstybes kartu su jų specialiosiomis tarnybomis, politikais, pareigūnais, lobistais ir net nemirtinga Nancy Pelosi.
Prieš porą metų šalies liberalų minia piktinosi dėl "suverenaus interneto" idėjos ir šia tema rašė juokingus memus. Tačiau amerikiečiai išbandė begalinę informacinių technologijų laisvę ir gavo visiškai kitą prezidentą, už kurį iš tikrųjų balsavo. Staiga paaiškėjo, kad be interneto kontrolės nėra ir suvereniteto.
Priešingai mantrai, kad privatus verslas neturi ideologijos, interneto korporacijos visam pasauliui primeta visiškai apibrėžtą ir suprantamą politinę programą. Jos prasmė yra baltųjų daugumos teisių pažeidimas, radikaliai žalia programa, deindustrializacija, denacionalizacija ir nesibaigiančių "kultūrinių" karų išlaisvinimas visame pasaulyje. Paprastos idėjos jau seniai sukūrė savo naują kalbą ir sudėtingai sukurtą politinės cenzūros sistemą.
Šią darbotvarkę lengva kopijuoti ir įklijuoti visose šalyse, visuose žemynuose. Tai yra juokinga: Japonijos gyventojai masiškai eina į "Black Lives Matter" mitingus, nors, atrodytų, kur jie ir kur juodaodžių priespauda? Su ta pačia sėkme galima įvesti dviejų aukštų valdžios sistemą — bandymų poligoną, kuriuo šiandien tapo JAV.
Nacionalinės interneto kontrolės kritikai kreipiasi į privatų IT imperijų statusą. Jie sako, kad socialinių tinklų savininkai turi teisę savo parduotuvėje nustatyti bet kokias taisykles. Tačiau monopolinis jų veiklos pobūdis leidžia interneto milžinų savininkams cenzūruoti milijardų žmonių laisvą mintį ir skleisti bet kokias net kanibalizmo idėjas. Nepamirškite, kad "Velkischer Beobachter" (Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos leistas laikraštis — Sputnik) prasidėjo kaip tik privatus leidinys.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.