VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas surengė didelę spaudos konferenciją apie 2020 metų darbo rezultatus. Pirmą kartą dėl koronaviruso pandemijos ji vyko tik internetu.
Renginys vyksta kasmet pirmomis sausio darbo savaitėmis. Konferencija skirta praėjusių metų rezultatams, be to, daug klausimų kelia naujųjų metų lūkesčiai.
Apie Rusijos žurnalistų persekiojimą
Lavrovas mano, kad EŽTT gali svarstyti skundus dėl Rusijos žurnalistų padėties Vakarų šalyse.
"Mes norime išugdyti nevyriausybines organizacijas, jos turi visas priežastis kreiptis į teismus, atsisakymas leidžia kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jis, beje, porą kartų jau palietė žiniasklaidos temą, nors anksčiau tokių precedentų nebuvo", — sakė jis per internetinę spaudos konferenciją, kalbėdamas apie situaciją su Sputnik Latvija.
"Tačiau neseniai tokie precedentai buvo sukurti dėl priekaištų, kurie buvo pareikšti iš Vakarų prieš Rusijos žiniasklaidą, todėl EŽTT dabar turi pažvelgti į situaciją, kuriai jau netaikoma jokia dviguba interpretacija, tai yra taip akivaizdu, kad nemanau, jog teisme turi būti ilgai svarstoma, kol bus priimtas nuosprendis", — sakė Rusijos ministras.
"Mes, žinoma, dirbsime ir jau dirbame su tarptautiniais teisininkais, naudosime ir mūsų turimą tautiečių teisių apsaugos fondą, kuris, be kita ko, bus pasirengęs padėti žurnalistams", — pridūrė Lavrovas.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, rusakalbiams Latvijos žurnalistams, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo pateikti kaltinimai dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, jų buvo ieškoma ir jie turėjo pasižadėti neišvykti iš šalies. Kaltinimai pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį — ES sankcijų režimo pažeidimas — bausmė nuo piniginės baudos iki įkalinimo. Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. Rusijoje vykdant projektą "Mes neatsižadame savųjų" buvo paleista plataus masto informacinė kampanija, palaikanti Latvijos žurnalistus.
Dėl START sutarties pratęsimo
Kaip pažymėjo ministras, Rusijos Federacija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III) ir dialogo dėl strateginio stabilumo pratęsimo.
Ministras situaciją ginklų kontrolės srityje pavadino "visiškai nenormalia". "Mes girdime apie Baideno administracijos ketinimą atnaujinti dialogą su mumis šia tema. Ir, be kita ko, bandysime susitarti dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo iki jos galiojimo pabaigos vasario 5 dieną. Lauksime konkrečių pasiūlymų. Mūsų pozicija yra gerai žinoma, ji lieka galioti" — aiškino Lavrovas.
START III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat neviršitų 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įrenginių. Šiandien START III yra vienintelė ginklų ribojimo sutartis, galiojanti tarp Rusijos ir JAV, tačiau jos galiojimas baigiasi vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.
Be to, kaip pabrėžė Lavrovas, Rusija tikisi gauti atsakymą į klausimą, kas tiksliai nulems JAV poziciją dėl branduolinių ginklų naudojimo.
"Mums labai svarbu, kaip galiausiai ir kas galiausiai nulems JAV poziciją strateginių puolamųjų ginklų srityje", — spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras.
"Mes negavome atsakymo į šią iniciatyvą, tikriausiai jau prieš dvejus metus, jei ne daugiau, kad naujose sąlygose aiškiai patvirtintume tai, ką savo laiku sakė Gorbačiovas ir Reiganas. Dėl branduolinio karo nepriimtinumo, dėl negalėjimo laimėti branduolinio karo ir dėl to, kad branduolinis karas dėl šių priežasčių niekada neturėtų būti pradėtas", — sakė ministras.
Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad šiuo metu Rusija nežino naujojo JAV specialiojo įgaliotinio ginklų kontrolės klausimais pozicijos, tačiau šiuo metu šias pareigas einančio Maršalo Bilingslio pozicija yra aiškiai neigiama.
Anksčiau Bilingslis parašė straipsnį, kuriame išdėstė Vašingtono poziciją, kodėl START sutartis nėra pratęsiama, nurodydamas, kad START III sutartis neapima daugiau nei 60 procentų Rusijos strateginių ginklų.
"Jis viename iš savo pareiškimų aiškiu tekstu pasakė, kad jokiu būdu naujoji administracija neturėtų paklusti Rusijos gudrybėms ir padaryti pareiškimą apie branduolinio karo nepriimtinumą", — sakė Lavrovas, pažymėdamas, kad šis supratimas atspindi doktrininius principus, įtvirtintus JAV jėgos ir branduolinių ginklų panaudojimo srityje.
Apie situaciją su Navalnu
Tinklaraštininko Aleksejaus Navalno sulaikymas priklauso teisėsaugos institucijų kompetencijai, kalbama apie Rusijos įstatymų įgyvendinimą, sakė Lavrovas.
Ieškomas Navalnas sekmadienį iš Vokietijos grįžo į Rusiją. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas, pažymėjo tarnyba.
"Byla su Navalnu įgijo užsienio politikos garsą dirbtinai ir visiškai neteisėtai. Viskas, kas nutinka Navalnui, dėl jo grįžimo, sulaikymo priklauso teisėsaugos institucijų kompetencijai", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.
"Užsienio reikalų ministerijai negali būti jokių klausimų. Mes kalbame apie Rusijos įstatymų įgyvendinimą. Jei kai kuriose kitose šalyse jų pačių įstatymų įgyvendinimas laikomas kažkuo antraeiliu, palyginti su kai kurių geopolitinių tikslų pasiekimu, tai yra jų problema. Mūsų atveju teisėsauga suformulavo savo poziciją ir šią poziciją formulavo labai ilgai, nuo rugpjūčio mėnesio", — pridūrė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Rusija dar negavo iš Vokietijos jokių reikšmingų įrodymų apie tariamą Rusijoje sulaikyto tinklaraštininko apnuodijimą.
"Nėra jokių daiktinių įrodymų, nieko apie "tris butelius" su neva nuodų pėdsakais, jokių toksikologinio pranešimo kopijų, jokių biologinių tyrimų ir jų analizės rezultatų", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad Vokietijos atsakymas į Rusijos tyrimus — tik atsirašinėjimas.
"Kalbant apie Generalinės prokuratūros atsiųstus klausimus, tai yra jos prerogatyva. Manau, kad, žinoma, reikėtų išsiųsti papildomą prašymą, kad tik kolegos vokiečiai nesijaustų jau įvykdę savo funkcijas. Tai buvo atsirašinėjimas, nevertas departamento, pakviesto atsakyti už teisinius teisėsaugos aspektus", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paragino Vakarų partnerius parodyti mandagumą, atmesti diplomatinio šiurkštumo būdus ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus situacijoje su Rusijos tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.
Ministras pabrėžė, kad Vokietija, Prancūzija ir Švedija turi pateikti Rusijai tų analizių rezultatus, kuriuose, pasak jų, "yra tam tikros ir dar nežinomos karo medžiagos". Lavrovas pažymėjo, kad kadangi Rusijai nebuvo duota jokių atsakymų Aleksandro Litvinenkos byloje ir situacijos su Skripalių atveju, situacijoje su Navalnu irgi nieko nebuvo numatyta.
"Jie mums nieko neduoda apie Navalną. Klausykite, jei norite sužinoti tiesą, tada būkite mandagūs žmonės ir laikykitės įstatymų. Vykdykite savo įsipareigojimus. Nenaudokite diplomatinio šiurkštumo, teigdami, kad "mes jums nieko neduosime, jūs pagal apibrėžimą esate nuodytojai". Mes taip nekalbėsime. Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už užsienio politikos aspektą šioje istorijoje. Mūsų partneriai negali taip elgtis", — sakė užsienio reikalų ministras.
Anksčiau Lavrovas, komentuodamas Vakarų šalių raginimus paleisti Navalną, teigė, kad jų tikslas buvo nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis. Pasak jo, "galima tiesiogiai pajusti, su kokiu džiaugsmu ateina komentarai, tarsi jie būtų nukopijuoti".
Apie cenzūrą ir žodžio laisvę JAV
Rusija tikisi, kad JAV visuomenė neleis elitui naudoti cenzūros kovoje vienas su kitu, pasekmės gali būti rimtos visam pasauliui, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
"Tikėkimės, kad vis tiek Amerikos visuomenė neleis elitui naudoti šios akivaizdžiausios cenzūros kovoje prieš vienas kitą, akivaizdžiai pažeidžiant konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau tai yra Amerikos visuomenės problema. Jei Amerika nesusitvarkys su šia problema, mes negalime nieko padaryti, tačiau tada turime būti pasirengę, visi turi būti pasirengę tokios Amerikos valstybės nesėkmės pasekmėms, o pasekmės pasaulio arenoje bus labai rimtos. Manau, kad visi tai supranta", — sakė Lavrovas.
Be to, kaip pažymėjo ministras, JAV grasino atimti iš "Telegram" galimybę teikti savo paslaugas, tai bus įdomu.
"Jau girdėjau, kad jie grasino iš "Telegram" atimti galimybę teikti savo paslaugas, bus įdomu", — sakė Lavrovas.
Jis priminė, kad Jungtinės Valstijos yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (pastarasis joms yra privalomas dokumentas), taip pat Helsinkio baigiamojo akto, ESBO dokumentų serijos, Paryžiaus chartijos už naują Europą, 1999 metų Europos saugumo chartijos narė.
"Visuose šiuose dokumentuose rašoma: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti laisvą nuomonę. Ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti, skleisti bet kokią informaciją ir idėjas, neatsižvelgiant į valstybės sienas, žodžiu, raštu, spausdintinėmis ar meninėmis išraiškos formomis, ar kitais jūsų pasirinktais būdais", — sakė Rusijos ministras.
Sausio pradžioje JAV prezidento Donaldo Trampo šalininkai šturmavo Kapitolijų po Trampo mitingo Vašingtone, Kongreso veikla buvo nutraukta kelioms valandoms. Dėl riaušių žuvo demonstrantė ir policininkas, dar trys mirė dėl priežasčių, nesusijusių su smurtu. Teisėsaugos institucijoms numalšinus riaušes Kongreso pastate, Kongreso nariai patvirtino Džo Baideno pergalę prezidento rinkimuose. Kongreso Atstovų rūmai paskelbė Trampui apkaltą dėl maišto kurstymo.
Twitch, Twitter, Facebook, Youtube ir Instagram anksčiau blokavo Trampo paskyras dėl jo pareiškimų apie sausio 6-osios riaušes Vašingtone. Priežastis buvo vaizdo ir teksto žinutės su kreipimais į protestuotojus, kurie užgrobė Kapitolijaus pastatą Vašingtone. Nors ragino žmones elgtis taikiai ir eiti namo, Trampas juos pavadino patriotais ir paskelbė apie sukčiavimus rinkimų metu.
Apie situaciją su Karabachu
Maskva neturi minčių dėl Kalnų Karabacho nepriklausomybės pripažinimo ir jo įtraukimo į Rusijos sudėtį, sakė Lavrovas.
"Kalbant apie egzotišką pasiūlymą įtraukti Kalnų Karabachą į Rusijos Federaciją, kaip suprantu, Karabacho nepriklausomybės niekas nepripažįsta, įskaitant Armėnijos Respubliką, mes neturime tokių minčių. Mes sprendžiame iš to, kad visi šio regiono klausimai turėtų būti išspręsti tarp čia esančių šalių ir pirmiausia tarp Armėnijos ir Azerbaidžano", — sakė Rusijos ministras.
Jis pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi padėti rasti sprendimą, kuris užtikrintų taiką, stabilumą ir saugumą šiame regione.
Be to, pasak Lavrovo, Kalnų Karabacho statusas sąmoningai neminimas 2020 metų lapkričio 9 dienos trišaliuose susitarimuose.
"Kalbant apie Kalnų Karabacho statusą, lapkričio 9 dienos susitarimuose jis neminimas. Tai buvo padaryta sąmoningai. O teritorija, kurioje dislokuoti Rusijos taikdariai, yra Rusijos taikos palaikymo kontingento atsakomybės zona", — sakė Lavrovas.
Lapkričio 9 dieną trišaliame Rusijos Federacijos, Armėnijos ir Azabereidžano vadovų pareiškime, kuris nutraukė šešias savaites trukusius karo veiksmus Kalnų Karabache, nėra jokių "slaptų prisirišimų", sakė Lavrovas.
"Nėra jokių slaptų priedų. Ir aš nematau, kokios temos gali būti kažkokių "paslapčių" objektas", — sakė ministras.
Konfliktas Karabache prasidėjo 1988 metais, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie pasitraukimą iš Azerbaidžano TSR. Per ginkluotą konfrontaciją 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų vyksta ESBO Minsko grupės, kuriai vadovauja trys pirmininkės — Rusija, JAV ir Prancūzija — derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes KKR nėra derybų šalis.
Kovos Karabache atnaujintos 2020 metų rugsėjo pabaigoje, paaštrėjus konfliktui, žuvo civiliai gyventojai. Šalys kelis kartus bandė sudaryti paliaubas, tačiau tik lapkričio 10-osios naktį pasiektas trišalis susitarimas pasirodė esąs sėkmingas. Tarpininkaujant Maskvai, Azerbaidžanas ir Armėnija susitarė visiškai nutraukti ugnį ir iškeisti kalinius bei mirusiųjų kūnus. Jerevanas taip pat perdavė Baku Kelbajaro, Lačino ir Agdamo rajonus. Be to, regione yra įsikūrę Rusijos taikdariai.