Itališkas "Robinzonas Kruzas" bus iškeldintas iš salos, kurioje gyveno 30 metų

Italas, kuriam dabar 82 metai, persikėlė į negyvenamąją salą prie Sardinijos krantų 1989 metais, pavargęs nuo politikos ir vartotojiškos visuomenės
Sputnik
VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Devintojo dešimtmečio pabaigoje apsigyvenęs negyvenamoje saloje prie Sardinijos krantų buvęs kūno kultūros mokytojas Mauro Morandis papasakojo RIA Novosti, kad yra priverstas palikti šią teritoriją vietinio nacionalinio parko sprendimu.
Kaip gyventi daugiau nei šimtą metų. Įvardyti išskirtinio ilgaamžiškumo veiksniai
Morandis persikėlė į salą 1989 metais ir įsikūrė Antrojo pasaulinio karo laikų pastate, kuris tada buvo radijo stotis. Vėlesniais metais Budelio sala tarp turistų išgarsėjo dėl rausvo smėlio paplūdimyje, o atsiskyrėlis tapo nuošalaus kampelio šeimininku.
Dabar nutraukti 82 metų Morandžio rezidenciją saloje gali La Madalenos salyno nacionalinio parko, kuriam priklauso Budelis, vadovybė. Ji pranešė Morandžiui, kad ketina perstatyti jo būstą, dėl to jis neturėtų likti saugomoje teritorijoje.
"Bet aš jau seniai kalbėjau su parko direktoriumi. Žinau, kad jis persirgo koronavirusu ir dėl to du mėnesius nebuvo darbe. Dabar laukiu žinių iš jo, kai prasidės statybos. Nenorėčiau išvykti, bet man pasakė, kad negaliu likti, kai jie pradės remontą", — agentūrai pasakė vyras.
Įvardytos pažeidžiamiausios Europos įžymybės
Anot jo, jis nepraranda vilties dėl galimybės po šių darbų grįžti į salą, kad ir ateityje išliktų jos globėju. Pragyventi, pažymėjo jis, jam pakanka mokytojo pensijos.
Sužinoję apie naują viją Morandžio istorijoje, vietiniai žurnalistai prakalbino jį apie dar vieną priežastį palikti salą — jis neva pamilo vieną moterį iš Kampanijos pietinio regiono. Pokalbyje su agentūros korespondentu atsiskyrėlis apie tai kalba kukliai. "Nenorėčiau, kad apie tai būtų kalbama. Ši moteris atsargi, bet taip, tokia istorija yra", — pasakė jis.
Morandis pridūrė, kad pati parko vadovybė dar nežino, kada prasidės pertvarka. Nepaisant to, jis pradėjo ieškoti nuomojamo būsto — "mažo buto" — centrinėje La Madalenos saloje, to paties pavadinimo mieste.
Savo istoriją jis pasakoja taip: anksčiau Budelis priklausė Italijos ir Šveicarijos nekilnojamojo turto kompanijai, kuri įdarbino jį salos prižiūrėtoju. Įmonės savininkas bankrutavo, o sala pateko į aukcioną, kur ją įsigijo Italijos valstybė. Po to Budelis pateko į vietinio parko jurisdikciją, kas ir tapo visų Morandžio problemų šaltiniu.
Vaikščiok į mišką, maitink skruzdėles. Ką galima sužinoti pas budistų lamą Buriatijoje
Kitas aplinkybes jau ne kartą pasakojo vietos žiniasklaida: pasak Morandžio, jis atrado salą po savo katamarano katastrofos. Pavargęs nuo politikos ir vartotojiškos visuomenės jis nusprendė persikelti į negyvenamą salą Polinezijoje, tačiau nuplaukė iki Sardinijos krantų. Paskutinis bandymas iškeldinti atsiskyrėlį įvyko 2018 m. Tada jam apginti buvo parengta peticija su 20 tūkstančių parašų.
"Nėra taip, kad turėčiau daug dalykų. Kai kuriuos paliksiu čia, kitką įsigysiu naujoje vietoje. Jei kas, pakviesiu draugus, — RIA Novosti pasakė italas. — Galėčiau likti čia, nes aš ne tik išvarau nekviestus turistus iš salos, bet ir pasakoju kitiems apie jos grožį. Žmonija griauna pasaulį, bet aš žmonėms perduodu mintį, kad jei gamta išnyks, mes taip pat išnyksime".