VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Galimos sankcijos, paliečiančios Klaipėdos uosto veiklą, paveiks visas uosto įmones, taip pat ir Lietuvos biudžetą. Apie tai Facebook pareiškė verslininkas, Klaipėdos įmonės "Birių krovinių terminalas" (BKT) akcininkas Igoris Udovickis.
Anksčiau ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis pareiškė, kad ES gali perimti Baltarusijos kalio trąšų, kurias Minskas tiekia per Baltijos šalis, eksporto kontrolę. Tačiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suabejojo tokių priemonių veiksmingumu ir pareiškė, kad jei šis sprendimas būtų priimtas, "nuostolių patirtų bet kas, išskyrus Baltarusijos režimą".
Anot Udovickio, jei BKT neteks esamų krovinių, prasidės krovinių perskirstymas tarp uosto bendrovių, bus koreguojami tarifai ir kiekiai.
"Skaudus procesas, turiu jums pasakyti... Pralaimės visi, įskaitant biudžetą, nes sumažės perkrovimo tarifai, sumažės daugelio įmonių pelnas, bus sumokėta mažiau mokesčių. Ir daugelis įmonių, o ne tik BKT, sumažins savo darbuotojų atlyginimus", — pažymėjo jis.
Verslininkas pridūrė, kad Klaipėdos uostas praras kur kas daugiau nei tik Baltarusijos tranzitą. Taip pat kyla pavojus prarasti Ukrainos ir Rusijos tranzitą per Baltarusijos teritoriją.
"Beje, tas pats nutiks ir su geležinkelio tranzitu į Kaliningradą, kuris eina į Lietuvą, daugiausia per Baltarusijos Respublikos teritoriją — kažkas net pagalvojo, kad jis taip pat gali būti pamestas, jei ne visas , tai didelė jo dalis? <...> Kam tada ši šimtų milijonų eurų Klaipėdos uosto rekonstrukcijos megaprograma, jei dings kroviniai, kuriems buvo sumanyta visa ši rekonstrukcija?" — pažymi Udovickis.
Jis taip pat pakomentavo pareiškimus apie tai, kad baltarusiškas krovinys neva gali būti pakeistas kokiu nors kitu.
"Siūlau visiems užduoti sau vieną paprastą klausimą: jei yra kažkoks "kitas krovinys" — kodėl jo iki šiol nėra Klaipėdos uoste? Neapgaudinėkime savęs — Baltarusijos tranzitui nėra pakaitalo. Lietuvos ekonomika nesukuria reikšmingos krovinių bazės nei dabar, nei perspektyvoje. Neapgaudinėkime savęs — Baltarusijos tranzitas yra tik maža nuostolių ledkalnio dalis, kurie atsiras po šio nuostolio, jei jis įvyks", — apibendrino jis.
Tuo pat metu Udovickis pareiškė tikintis sveiku protu ir subalansuotais politikų sprendimais.
Anksčiau Lietuvos Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas pripažino, kad krovinių srauto iš Baltarusijos praradimas sukels nuostolius jūrų uostui, tačiau "šią vietą galėtų užimti kiti kroviniai".
Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą. Dar praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų.
Rusija ir Baltarusija vasario 19 dieną pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos Federacijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 m. Rusijos Baltijos jūros uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.
Lietuvos ir Baltarusijos santykiai
Baltarusijos ir Vakarų santykiai paaštrėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai "Ryanair" lėktuvas skubiai nusileido dėl pranešimo apie sprogmenį. Lėktuvas skrido iš Atėnų į Vilnių. Vėliau informacija apie sprogmenį nepasitvirtino.
Protasevičius yra sulaikytas Baltarusijoje pagal kelis baudžiamuosius straipsnius. Be to, jis yra dviejų Telegram kanalų, kurie respublikoje pripažįstami ekstremistiniais, autorius.
Šis incidentas sukėlė audringą reakciją Vakarų šalyse. Lietuva primygtinai reikalauja įvesti naujas sankcijas.
Tai ne pirmas kartas, kai lėktuvas priverstas leistis. 2013 metais Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas nusileisti. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvrdas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudeno ten nebuvo. Bolivijos buvo atsiprašyta už šį įvykį.