VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Nepaisydama raginimų iš Briuselio pereiti prie žaliosios energijos, Varšuva ir toliau degina anglį ir nori atsisakyti Rusijos dujų ir naudoti suskystintas amerikietiškas dujas, nors SGD yra brangus išteklius ir jas tiekti per vandenyną nėra lengva. Sprendimas buvo rastas statant atominę elektrinę, kurios projektą parengė lenkų komunistai. Plačiau temą panagrinėjo RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
Atsitraukti nuo Maskvos
Varšuva nuo devintojo dešimtmečio pradžios stengėsi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų. Atsinaujinantys energijos šaltiniai — vėjo jėgainės, saulės baterijos, hidroenergija ir biokuras — bandoma visa tai naudoti daugelį metų. Nepaisant to, jų dalis šalies energijos balanse neviršija penkių procentų.
Dujas sudaro tris kartus daugiau. Metinis suvartojimas siekia 19 milijardų kubinių metrų, iš jų maždaug devyni — iš Rusijos. Tačiau Varšuva nėra patenkinta gamtinių dujų kainos svyravimais. Maskva reguliariai kaltinama pervertinimu ir grasina neatnaujinti sutarties, kuri baigsis 2022 metais.
Lenkai Vašingtoną vertina kaip alternatyvų tiekėją. Jie įsitikinę, kad amerikietiškos suskystintos dujos kainuos 30 procentų pigiau nei Rusijos dujotiekio dujos. SGD importui buvo pastatytas specialus terminalas "Swinoujscie".
Mazgo pajėgumas viršija penkis milijardus kubinių metrų per metus, tačiau kol kas tiekimas ribojamas iki milijono — per brangu. Pradėdami statybas, lenkai neatsižvelgė į transporto išlaidas, mokesčius, dujofikavimą ir degalų pristatymą vartotojams.
Minimalios suskystintų angliavandenilių kainos iki 2023 metų Varšuvai kainuos 320 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Maskva siūlo 100 dolerių pigiau. Ir vis dėlto lenkai ketina atsisakyti rusiškų dujų.
Vėjo elektrinės ir saulės energija
Pramonė sunaudoja trečdalį per metus pagamintos elektros energijos. Gyventojai sunaudoja ketvirtadalį. Dalis eksportuojama į Čekiją ir Slovakiją. Tačiau be papildomų pajėgumų neįmanoma išplėsti pramonės masto.
Anglimis kūrenamų stočių, gaminančių daugiau nei 60 proc. elektros energijos, plėtra yra nuostolinga, nes į atmosferą išmetama kenksmingų medžiagų. Abejotinos ir tolesnės subsidijos anglių pramonei. Be to, narystė Europos Sąjungoje suponuoja aplinką tausojančius šaltinius.
Lenkai bandė sumažinti savo priklausomybę nuo anglies importuodami branduolinę energiją. Lietuva planavo statyti atominę elektrinę Visagino mieste, prie projekto prisijungė ir Varšuva. Tačiau idėja niekada nebuvo įgyvendinta. 2011 metų avarija Japonijos Fukušimos stotyje sumažino susidomėjimą branduolinės energijos gamyba.
Kaimyninėje Baltarusijoje, priešingai, prasidėjo Astravo AE statyba. Lenkija neatmetė, kad kompensuos anglių kasyklų uždarymą importuodama elektrą iš Minsko. Bet lietuviai įkišo pagalį į ratus: kai tik "Rosatom" pradėjo darbą, Vilnius pradėjo kalbėti apie radiaciją. Varšuva nusprendė pati statyti atominę elektrinę.
Taikus atomas lenkiškai
Lenkai užsidegė mintimi apie atominę elektrinę dar 50-aisiais. Komunistai tikėjo, kad taikus atomas paspartins industrializaciją. Branduoliniai fizikai pasiūlė pastatyti stotį prie Gdansko, netoli Žarnoveco. Tačiau projekto atsisakyta.
Jie prisiminė jį aštuntajame dešimtmetyje. Stotis buvo beveik pastatyta, tačiau nelaimė Černobylyje neleido. Vėliau Sąjunga žlugo. Nebaigtas objektas buvo užšaldytas. Bet prie jo vėl grįžo.
Argumentas jo naudai buvo Vokietijos atsisakymas branduolinės energijos 2010 metais. Lenkai tai vertino kaip galimybę tapti elektros eksportuotojais. Tačiau vokiečiams nepatiko kaimynų planai dėl atominės elektrinės — Žaliųjų partija tai vertino kaip grėsmę Vokietijos saugumui.
Nepaisant kritikos, Lenkijos valdžios institucijos sukūrė nacionalinę branduolinės energetikos plėtros programą. Stotį planuota baigti 2020 metais. Tačiau terminai buvo nukeliami: vėlavo dėl leidimo, ilgai ginčijosi dėl reaktorių ir rangovų galios. Visuomenėje taip pat nebuvo sutarimo.
Vadovaujant Donaldui Trampui, buvo susitarta, kad amerikiečiai Lenkijoje pastatys šešis reaktorius, tačiau administracijos pakeitimas Baltuosiuose rūmuose vėl sustabdė projektą.
Iš komunistų aruodų
"Neįmanoma pasikliauti anglimis ne tik dėl aplinkos. Anglies jėgaines reikia modernizuoti. Investuoti į remontą yra beprasmiška, atsižvelgiant į pasaulinę tendenciją. Tik atominė elektrinė gali suteikti šaliai reikiamą energijos išteklių kiekį", — paaiškina lenkų politologas Michalas Patrikas Sadlovskis.
Jis ragina prtnelyg neįsitverti taikaus atomo ir atkreipti dėmesį į alternatyvius energijos šaltinius: "Turime pastatyti daugiau vėjo jėgainių, pristatyti saulės baterijas, plėtoti hidroelektrines. Tai būdas paįvairinti energijos vartojimą. Tuo tarpu situacija yra tokia — mes kalbame apie atominių elektrinių statybą, kritikuojame "Nord Stream-2", bet mes ir toliau perkame rusiškas dujas".
Devintajame dešimtmetyje lenkai atsisakė baigti Žarnoveco atominės elektrinės statybas, nes atmetė komunizmą. "Šiandienos valdžia vis dar kritiškai vertina socialistinį laikotarpį. Tačiau atmesdama tai pamiršta, kad būtent komunistai pirmieji pasiūlė Lenkijai plėtoti taikų atomą", — pažymi Sadlovskis.
Nuo energetikos iki politikos
"Esmė ne tik ta, kad anglis labai teršia atmosferą. Stočių modernizavimas leidžia sumažinti kenksmingą teršalų kiekį. Tačiau Lenkijoje anglis baigiasi. Ir jos galima nusipirkti tik Rusijoje. Vėlgi, priklausomybė nuo Maskvos ir Varšuva tam nesiryš", — sako interviu RIA Novosti branduolinės energetikos ir saugos specialistas Pavelas Luzinas.
Ekspertas pripažįsta alternatyvių energijos šaltinių pranašumus aplinkai, tačiau nurodo, kad vėjo jėgainės yra per didelės ir priklausomos nuo vėjų. "AE yra kompaktiškesnės ir jų gamybos apimtis viršija vėjo jėgaines. Tačiau atomines elektrines statyti yra brangiau ir jos neatsiperka iš karto. Todėl logiška plėtoti visas kryptis".
Branduolinė energetika taip pat yra galimybė pritraukti papildomų investicijų į pramonę, įsitikinęs specialistas. "Jei Lenkijoje atsiras atominė elektrinė, tai yra stabilios elektros garantija. Pramonininkai iš viso pasaulio pradės dar aktyviau perkelti gamybą. Be to, Varšuva turi ambicijų tapti dideliu duomenų centru ar IT centru. Tam reikia didelių elektros energijos kiekių, o taikus atomas išsprendžia šį klausimą", — sako Luzinas.
Ekspertas mano, kad Vokietija nesukels rimtų problemų statant Lenkijos atominę elektrinę: "Idėją daugiausia kritikuoja Vokietijos "žalieji". Tačiau Vokietijai reikia papildomos energijos. Prancūzija, Belgija negali eksportuoti taikios branduolinės energijos — jos ją naudoja sau. Lenkija galėtų tapti gera pagalba ir parduoti perteklių vokiečiams".
Tačiau yra ir trūkumų. Branduolinė energija yra priklausomybė nuo užsienio technologijų. Atsižvelgiant į tai, kad atominės elektrinės statybai reikia dešimtmečių, politiniai ryšiai su šalimi rangove taip pat yra svarbūs. Priešingu atveju projektas virs ilgalaikėmis statybomis.