VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Opozicinio Lietuvos politiko, buvusio Socialistinio liaudies fronto partijos lyderio Algirdo Paleckio atvejis atrodo kaip Lietuvos valstybės saugumo departamento prieš jį įvykdytos operacijos rezultatas, kuriuo siekiama užkirsti kelią bet kokiems adekvačių jėgų bandymams šioje šalyje pasisakyti už santykių su Rusija normalizavimą, RIA Novosti sakė su situacija susipažinęs šaltinis.
Liepos pabaigoje Lietuvos Šiaulių apygardos teismas pripažino Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Visą šį laiką Paleckiui skirta intensyvi priežiūra.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Bikantovas anksčiau sakė, kad Paleckio byla nuo pat pradžių buvo sufabrikuota ir politizuota, nebuvo įtikinamų jo kaltės įrodymų. Bikantovas Paleckio bylą pavadino "dar vienu Vilniaus baudžiamojo teisingumo panaudojimo pavyzdžiu prieš tuos, kurie turi kitokį požiūrį į istoriją nei oficiali valdžia".
Keisti sutapimai
2011 metais Paleckis buvo apkaltintas pagal naują Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsnį dėl atsakomybės už sovietų okupacijos neigimą. To priežastis buvo Paleckio žodžiai, kad 1991 metų sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto Lietuvos nacionalistų interesais įvyko provokacija ir kad "savi šaudė į savus".
Po ilgo bylos nagrinėjimo teismas Paleckiui skyrė daugiau nei 10 tūkstančių litų baudą.
"Tada Paleckis ketino kandidatuoti į Lietuvos Seimą, tačiau buvo iškelta nauja byla dėl jo tariamo šnipinėjimo Rusijos naudai, kuri baigėsi dabartiniu nuosprendžiu", — RIA Novosti priminė šaltinis.
"Žinoma, jei Paleckis būtų patekęs į Seimą, jis būtų gavęs parlamentinį imunitetą, ir būtų buvę neįmanoma jo nubausti už jo poziciją dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių", — pridūrė agentūros pašnekovas.
Šioje byloje dalyvavo du įtariamieji: Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas.
"Jei Paleckis galiausiai buvo nuteistas, tai Bertauską, kuris bendradarbiavo atliekant tyrimą, teismas išteisino", — sakė šaltinis.
Viešai prieinama informacija verčia atidžiai pažvelgti į galimą Bertausko vaidmenį šiuo atveju, sakė agentūros šaltinis.
"Priminsiu, kad dar 2019 metų vasarą pats Paleckis, būdamas Lukiškių kalėjime Vilniuje, rašė, kad, ko gero, byla prieš jį buvo Valstybės saugumo departamento operacija, o Bertauskas — įrankis VSD rankose. Šio laiško tekstas buvo paskelbtas internete ir jį labai lengva rasti", — sakė šaltinis.
"Matyt, Paleckis turėjo tvirtą pagrindą taip manyti Bertausko atžvilgiu", — pridūrė jis.
Agentūros pašnekovas priminė, kad taip pat yra viešos informacijos, jog likus dviem su puse mėnesio iki šnipinėjimo bylos iškėlimo Lietuvos policija sučiupo Bertauską už tai, kad jis iš interneto siuntėsi vaikų pornografijos medžiagą. Už tai jam grėsė laisvės atėmimas iki ketverių metų, tačiau Bertauskas išvengė bausmės.
"Bet iš kur toks Lietuvos teisėsaugos institucijų gailestingumas?" — sakė šaltinis.
Kažkuriuo metu Bertauskas vis atsirasdavo šalia Paleckio ir pradėjo kaip verslininkas važinėti į Maskvą. O 2019 metais Bertauskas tapo 2017 metais Rusijoje registruotos bendrovės "Mostevraz", kurios pagrindinė veikla buvo didmeninė prekyba maisto produktais, įskaitant žuvį ir jūros gėrybes, akcininku.
"Verslo struktūrų duomenų bazėse informacija apie "Mostevraz" viešai skelbiama. Prekyba maistu yra gera, ypač atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos problemas. Tačiau komerciniais reikalais su Rusijos verslininkais atvykdavo ir buvusios Lietuvos ministrės pirmininkės Kazimieros Prunskienės sūnus.
"O Prunskienės, kurią iki šiol prisimena, pavardė, žinoma, suteikė svorio Paleckio pasitikėjimo siekiančiai Bertausko figūrai", — pridūrė šaltinis.
Paleckis buvo Maskvoje Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir Tautiečių apsaugos fondo kvietimu, o Rusijos sostinėje užsiėmė medžiagos rinkimu antifašistinėmis temomis savo knygai.
"O vėliau tai Lietuvoje buvo pavadinta kontaktais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis", — sakė agentūros pašnekovas.
Pasak jo, Paleckis negalėjo nesuprasti, kad jo veikla atskleisti prieš 30 metų įvykių aplinkybes bus Lietuvos specialiųjų tarnybų dėmesio objektas.
"Kodėl tada jis turėjo daryti ką nors kita, ką Lietuvoje būtų galima panaudoti prieš jį?" — pridūrė agentūros pašnekovas.
Paleckiui jo kelionių į Maskvą rezultatas buvo areštas.
"O Bertausko namuose, kaip buvo pranešta, Valstybės saugumo departamentas rado dokumentus, neva su pavedimu iš Rusijos rinkti duomenis apie Lietuvos prokurorus ir teisėjus, tiriančius "Sausio 13-osios" bylą. Buvo pranešta, kad "kažką rado". Būtų keista, jei tai nebūtų pasakyta", — sakė šaltinis.
Bertauskas, taip pat kaltinamas šnipinėjimu Maskvai, buvo greitai paleistas iš tardymo izoliatoriaus ir jam paskirtas namų areštas, o bylos nagrinėjimo metu teismas atsisakė visų jam pareikštų kaltinimų.
"Kaip sakoma, vienas sutapimas yra tik atsitiktinumas, du sutapimai verčia susimąstyti, trys sutapimai jau yra sistema. Paleckio atveju labai daug prisirinko sutapimų. Vadinasi, kalbame apie Lietuvos specialiųjų tarnybų operaciją, kurioje VSD agentas buvo "pritvirtintas" prie Paleckio ir "atidirbo" savo išteisinimą", — sakė šaltinis.
"Operacijos tikslas yra parodyti toms Lietuvos pajėgoms, kurios pasisako už santykių su Rusija normalizavimą, ką jos gali su jomis padaryti. Juk 1991 metų sausio 13 dienos įvykiai ir jų interpretacija iš Vilniaus yra visos posovietinės Lietuvos valstybingumo ir rusofobinės politikos pagrindas. Todėl tiesa apie tai, kas įvyko prieš 30 metų, sumenkina šį pamatą. Natūralu, kad dabartinė Lietuvos valdžia to niekaip negali leisti", — aiškino agentūros pašnekovas.
"Teisingumas" lietuviškai
1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuoti protestai, šalyje buvo dislokuotos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista.
2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai dėl "Sausio 13-osios įvykių bylos". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad į protesto akcijas ėję ir 1991 metų sausį prie Vilniaus televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių, tačiau nepateikia jokių įrodymų.
1991-ųjų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės, remdamiesi tarnybinio patikrinimo išvadomis, nurodo, kad tai buvo provokacija, o šūviai į Vilniaus gyventojus buvo paleisti nuo namų stogų.
JAV CŽV stovėjo už to, kas įvyko 1991 metų sausio mėnesį Vilniuje — Amerikos žvalgyba rengė ir ginklavo Lietuvos nacionalistus, apie tai buvo pasakyta fotografijų parodos, įvykusios Maskvoje ir skirtos tų įvykių 30-mečiui, medžiagoje.
Rusijos Federacijos visuomenės rūmai šių metų sausį pranešė, kad 1990–1991 metų pradžioje Lietuvoje TSRS valstybės saugumo institucijos nustatė ne tik nelegaliai ten dirbusius CŽV pareigūnus, bet ir britų žvalgybos MI6, Lenkijos ir Vokietijos specialiųjų tarnybų pareigūnus, vadovavusius Sąjūdžiui ir kitoms nacionalistinėms organizacijoms, kurios iš tikrųjų kontroliavo "spalvotosios revoliucijos" procesą Lietuvoje.
2019 metų kovą Vilniaus apygardos teismas pripažino 67 Rusijos Federacijos piliečius kaltais dėl 1991 metų įvykių. Daugumai kaltinamųjų už akių buvo skirta ilga laisvės atėmimo bausmė, 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietinės armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui buvo paskirta septynerių metų, o drauge tarnavusiam Genadijui Ivanovui — ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Rusijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą apie teismo procesą dėl vadinamosios "Sausio 13-osios bylos" apie 1991-ųjų įvykius Lietuvoje, pavadindama tai "politiniu teismo procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, kurios neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga".
2018 metų liepą Rusijos Federacijos tyrimų komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų baudžiamojo persekiojimo po 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo. Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, priimdami sprendimą Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, dėl kurių buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir buvo TSRS dalis.
1991-ųjų sausio įvykių Vilniuje metu TSRS kariai atliko savo tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS teisės aktus, pabrėžė Tyrimų komitetas.
2019 metų rugsėjo mėnesį Melis nusiuntė ESBO atstovams kreipimąsi, kuriame nurodė nepakeliamas jo sulaikymo Lietuvos kalėjime sąlygas kartu su nusikaltėliais ir grėsmę jo gyvybei.
Kaip savo kalboje priminė Melis, 1991 metų sausio mėnesį jo veiksmai apsiribojo tik tuo, kad jis važiuodamas tanku sulaužė tvorą prie Vilniaus televizijos centro ir, savo vado nurodymu, tris kartus šovė į orą.
Melis pažymėjo, kad kaltinime nenurodytas nė vienas asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo jo veiksmų. Šių metų kovo 12 dieną pasibaigė Melio septynerių metų laisvės atėmimo bausmė ir jis turėjo būti paleistas. Tačiau pirmiausia Lietuvos apeliacinis teismas 20 dienų areštavo Melį, o tai reiškė, kad Lietuvos generalinė prokuratūra siekė sugriežtinti bausmę — pratęsti Melio laisvės atėmimo bausmę dar trejiems metams.
Tuomet apeliacinės instancijos teismas pakeitė Melio bausmę iš septynerių metų į dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
"Apibendrinant galime pasakyti, kad lietuviška "Temidė" bet kokiomis priemonėmis, ar tai būtų provokacija, ir agentų "sukūrimas" pagal Paleckio pavyzdį, arba bausmės termino pratęsimas Meliui, kai jis septynerius metus atsėdėjo vienutėje nuo skambučio iki skambučio, po to nepateisinamas laisvės atėmimo termino pratęsimas 20 dienų pridedant dar trejus metus už tris šūvius į orą iš tanko, parodo įžūlų teisinį nihilizmą tarptautinės teisės normų atžvilgiu", — sakė agentūros šaltinis.