Ekspertas: Lietuva laiko Melį įkaitu, kad galėtų derėtis su Rusija

Negalima kalbėti apie Lietuvos sprendimo teisėtumą, kai pakartotinai pagal tą patį kaltinimą nubaudžiamas asmuo, tai yra tikra gėda, mano tarptautinis advokatas Michailas Jofė

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvoje vyksta tarptautinės teisės pažeidimas, nes ten žmonės teisiami du kartus už tą patį nusikaltimą, taip interviu Sputnik Lietuva Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą pakeisti bausmes Sausio 13-osios byloje pakomentavo tarptautinis advokatas, Tarptautinės rusakalbių advokatų asociacijos viceprezidentas Michailas Jofė.

Trečiadienį, kovo 31 dieną, Lietuvos apeliacinis teismas Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkui Jurijui Meliui pratęsė laisvės atėmimo bausmę dar trejiems metams. Buvusiam kariškiui Genadijui Ivanovui teismas prailgino bausmę iki penkerių metų.

Jofė pažymėjo, jog tarptautinių normų pažeidimas, nagrinėjant Meliui ir Ivanovui pateiktus baudžiamuosius kaltinimus, prasidėjo nuo to, kad asmuo pakartotinai baudžiamas už tą patį nusikaltimą, o baudžiamajam įstatymui suteikiama atgalinė jėga.

"Lietuvos teisminė valdžia mano, kad galima nubausti asmenį du kartus už tą patį nusikaltimą, padidinant bausmės terminą. Tokio lygio advokatai, tokio lygio teisminė Temidė. Jie sugalvoja įstatymus, suteikia jiems atgalinę galią ir nuteisia, o paskui pakartotinai nuteisia, taigi, vienu pažeidimu daugiau, vienu mažiau, Lietuvos Temidei, matyt, vis tiek", — pasakė jis.

Jofė situaciją pavadino gėda. Jo nuomone, Melis tapo Lietuvos politinių intrigų įkaitu, o jo gyvenimas ir sveikata yra pražudyti.

"Čia jis tapo politinių intrigų ir valdžios politinių veiksmų įkaitu. Ne teisinių, o būtent politinių. Jokiu būdu negalima kalbėti apie kažkokį teisėtumą, kai asmuo yra pakartotinai baudžiamas už tai, už ką jis anksčiau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Tai motyvuoja būtent Lietuvos valdžios politiniai norai. Jiems reikia laikyti žmogų įkaitu, kad vestų derybas su Rusija, kai čia bus pagautas šnipas ir jį tada bus bandoma iškeisti", — pabrėžė advokatas.

Iš viso Lietuvos apeliacinis teismas kovo 31 dieną sugriežtino 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų bausmes. Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

© Sputnik