VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Didžiausia azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse "Achema", esanti vidurio Lietuvoje, dėl dujų krizės Europoje mažina gamybinius pajėgumus. Apie tai pranešė koncerno spaudos tarnyba.
Bendrovė jau sustabdė tris agregatus. Darbas stoja cechuose, kuriuose dirba beveik trečdalis iš 1 300 įmonės žmonių. Saugodama darbo vietas, "Achema" pritaikė laikinų darbo prastovų modelį, kuomet žmonės po dviejų darbo savaičių eina į dvi savaites prastovų, o po jų vėl dviem savaitėm grįžta į darbą.
"Dujų kaina Europoje jau pakilo virš raudonos ribos, po kurios "Achemos" veikla tampa nuostolinga. Kasdien pasirodo pranešimai apie uždaromas ir stabdomas trąšų gamyklas Europoje arba perpus mažinamus didžiausių pasaulio trąšų gamintojų pajėgumus. "Achemos" situacija panaši ‒ esame labai neapibrėžtoje padėtyje, atidžiai stebime rinką, o savo veiklą galime planuoti tik trumpam periodui", — sakė "Achemos" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Pasak jo, dujų kainai ir toliau laikantis aukštumose, gali tekti svarstyti ir apie kitų gamybos agregatų stabdymą. Jei tai įvyktų, problemos iš "Achemos" kaip grandininė reakcija persikeltų į kitas tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias įmones, o tokių skaičiuojama daugiau tūkstančio.
Dujų kainų poveikį pajus kiekvienas
Miliausko teigimu, šiuo metu trūksta aiškios Vyriausybės reakcijos į Europą ir šalį purtančią dujų krizę. Šią savaitę Europos šalių vyriausybės skelbia aptarsiančios, kokių priemonių jos imsis kompensuojant gyventojams ir energetikos bendrovėms staiga išaugusias dujų kainas. "Achemos" vadovo manymu, analogiškas kompensavimo mechanizmas galėtų būti pritaikytas ir gamintojams, dujas naudojantiems kaip žaliavą.
"Nors daliai žmonių pažadėtos kompensacijos už šildymą, tai sprendžia tik labai nedidelę problemos dalį. Kaip tik šiuo metu užsisuka kainų karuselė ir būtina galvoti kaip ją stabdyti. Uždelsus, augančių kainų poveikį gyventojai jus ne tik 2022 m., bet ir 2023 m. Dabar yra laikas, kuomet ūkininkai užsiperka trąšų. Kadangi jos ir taip yra pabrangusios, nemaža dalis ūkininkų laukė kainų kritimo. Deja, atsitiko priešingai – jos tik pabrango", — sakė jis.
Įmonės vadovas pridūrė, kad jei ūkininkai pirks brangesnes trąšas, atitinkamai jie turės ir brangiau parduoti savo derlių, o jei rinksis mažiau tręšti, tuomet gaus mažesnį derlių, kuris dėl to irgi taps brangesnis.
"O brangesnis derlius reiškia augančias maisto kainas visoje Lietuvoje. Ir ne tik Lietuvoje, nes dujų krizė ištiko visą Europą. Tad gali atsitikti taip, kad brangs viskas ir ilgam", — įspėja jis.
Paveiks ir šalies biudžetą
Aukštas dujų kainas siūlo visi dujų eksportuotojai: tiek valstybinė Rusijos bendrovė "Gazprom", tiek privačios JAV, Norvegijos ir kitų šalių bendrovės, todėl net suskystintų gamtinių dujų terminalas "Independence" nepadeda Lietuvai gauti pigesnių dujų, rašoma pranešime.
Šiuo metu pranešama apie stabdomas trąšų gamyklas Anglijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Ukrainoje. Gamintojai laukia, kol nukris dujų arba kils trąšų kainos ir gamyba nebebus nuostolinga. Jei blogiausias scenarijus būtų įgyvendintas ir Lietuvoje, poveikį pajustų ir šalies biudžetas
Miliausko teigimu, vien tik "Achemos" kasmetinis indėlis į Lietuvos energetinės infrastruktūros išlaikymą – pradedant įvairiais mokesčiais, baigiant mokėjimais už dujų transportavimą ar apyvartinius taršos leidimus ‒ siekia apie 52 mln. eurų per metus.
Augant dujų kainai ir mažėjant jų sąnaudoms, mažėtų ir ši suma. Be to, mažėjant "Achemos" pardavimų apimtims, bendrovės PVM mokėjimai sumažėtų iki 2 mln. eurų per mėnesį. Susitrauktų ir su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių mokėjimas, tuo metu šalies biudžeto išlaidos socialinėms reikmėms – jeigu tektų mažinti darbuotojų skaičių ‒ išaugtų.
Dujų kainos šuolis
Pastaruoju metu dujų kaina Europos rinkoje muša rekordus. Vakarų šalys dėl susidariusios situacijos kaltina "Gazprom", tačiau ekspertai ne kartą pabrėžė, kad Rusija vykdo visus sutartinius įsipareigojimus dėl dujų tiekimo Europai, arti istorinio maksimumo pagal apimtis.
Anksčiau energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva papasakojo, kad viena iš objektyvių staigaus dujų kainų kilimo priežasčių yra šalta žiema. Be to, sumažėjo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas Europai, o Šiaurės jūroje nusistovėjo štilis, dėl kurio sustojo atviroje jūroje esančios jėgainės.
Marcinkevičius pabrėžė, kad tiekimo apimtys iš "Gazprom" dabar praktiškai yra rekordinio 2018 metų lygio, kai buvo pristatyta daugiau nei 200 milijardų kubinių metrų dujų. Jis pažymėjo, kad dujų kainos didėjo ir dėl "Nord Stream-2" uždelsimo, prie ko prisidėjo JAV. Jei ne šis veiksnys, toks staigus šuolis Europos dujų rinkoje nebūtų įvykęs.
"Nord Stream-2" statyba truko trejus metus ir buvo sėkmingai užbaigta. Dujotiekis, kurio dviejų linijų pajėgumai yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, buvo nutiestas iš Rusijos į Vokietiją palei Baltijos jūros dugną. Darbai buvo sustabdyti 2019 metų gruodį, kai Šveicarijos "Allseas" atsisakė vamzdžių klojimo dėl JAV sankcijų grėsmės. Nuo 2020 m. gruodžio dujotiekio tiesimas buvo atnaujintas.
"Gazprom" duomenimis, šiais metais per "Nord Stream-2" gali būti tiekiama 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Įmonė-operatorė tikisi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti iki šių metų pabaigos.