O už šildymą sumokėkite: Lietuvą apėmė nerimas dėl dujų

Iki šildymo sezono Europoje liko vos kelios dienos, tačiau dabar nemažai ES šalių tikrai žino: visuotinį atšilimą lydi vietinis atšalimas

Žinoma, mes kalbame apie Baltijos šalis, kuriose rugsėjo antrosios dekados temperatūra net po pietų nustojo kilti aukščiau dešimties laipsnių. Tačiau, atrodytų, Estija, Latvija ir Lietuva neturėtų ypač jaudintis dėl šių netikėtumų. Tiesioginės ilgalaikės sutartys dėl gamtinių dujų tiekimo su "Gazprom", BRELL elektros žiedu, vienintele didele požemine dujų saugykla regione Latvijos Inčiukalnyje, kurios dalį "Gazprom" rezervuoja šildymo sezonui Pskovo ir Naugardo srityje.

Ko dar reikia norint laimingai sutikti ankstyvą rudenį šiltuose ir šviesiuose būstuose?

Patyrusiojo patarimai

Juo labiau, nuostabu skaityti vertingus vieno Latvijos elektros tiekėjo "Elektrum" pareigūno patarimus: "Paprastai šildymo prietaisai ir oro kondicionieriai sunaudoja daugiausiai energijos. Sumažinkite temperatūrą. Kai išeiname iš namų, temperatūrą galima sumažinti nuo keturių iki penkių laipsnių. Galime pagalvoti apie karšto vandens naudojimą – dažniau prauskitės duše, o ne vonioje".

Jis taip pat pataria gyventojams patikrinti savo šaldytuvus: rekomenduojama temperatūrą nustatyti iki plius penkių, o šaldiklyje – iki -18 laipsnių.

Kodėl tokie vertingi patarimai Latvijos gyventojams yra visiškai suprantami? Nuo rugpjūčio 1 dienos elektros kaina iš karto padidėjo 42,5 proc., iki dešimties centų už kilovatvalandę. Atrodo, kad tai nėra taip brangu, bet tik atrodo: mokėjimo reikalavimuose Latvijos vartotojams yra nurodyta ne tik pačios elektros kaina, jos pristatymo kaina yra atskira eilutė, o dar viena eilutė – "žalioji" priemoka.

Galiausiai kilovatvalandės kaina užtikrintai siekia 22 euro centus, tai yra, ji kainuoja keturis kartus daugiau nei vartotojams Rusijoje. Tačiau komunalinių paslaugų kainų augimo procesas nė nemano sustoti. Nuo rugsėjo 1 d. šilumos tiekimo kainos taip pat padidėjo 27 proc., o rugsėjo 9 d. paaiškėjo, kad kilovatvalandės kaina vėl pakilo, dabar – iki 13,1 euro cento, neįskaitant pirmiau nurodytų papildomų mokesčių už pristatymą ir esamų atsinaujinančios energijos pajėgumų respublikoje.

Nevardinsiu smulkmenų, kas vyksta Lietuvoje ir Estijoje – rugsėjo pradžioje regione buvo atkurta senovinė "baltų vienybė", šilumos ir elektros kaina visose trijose šalyse tapo vienoda. Yra BRELL žiedas (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva), tačiau Baltijos šalių energijos vartotojų piniginėse nėra stabilumo.

Su "Gazprom" yra sudarytos tiesioginės sutartys, tačiau laimės vis tiek nėra. Kaip buvo galima pasiekti tokių nuostabių rezultatų? Pasirodo, problemų nekilo – buvo reikalaujama tik laikytis visų ES trečiojo energetikos paketo Dujų direktyvos reikalavimų ir "Nord Pool" biržos nustatytų prekybos elektros energija taisyklių. Disciplina yra svarbiausia, mūsų pačių vartotojų interesai nublanksta prieš šią aukščiausią vertybę – tai Baltijos šalių stilius. Tačiau nereikia stebėtis ar šaipytis iš Baltijos šalių vadovybės: įvykiai visos ES dujų ir elektros rinkose rodo, kad Europos Komisija ir daug galingesnių Europos valstybių vadovai elgiasi lygiai taip pat.

Situacija ES energetikos rinkoje labai pasikeitė nuo 2009 metų, kai buvo paskelbtas Trečiasis energetikos paketas, tačiau net nebandoma kažkaip pakeisti savo pozicijos, siekiant prisitaikyti prie situacijos. Susidaro įspūdis, kad tokios pagrindinės sąvokos kaip energetinis saugumas, energetinis stabilumas kartą ir visiems laikams buvo pamirštos – net tai, kas nutiko šildymo sezono metu 2020/2021 m., nieko neišmokė.

Tai labiau filosofinis samprotavimas, tačiau malonu pasilepinti šiltame bute Maskvos priemiestyje, kur net ir baisiausiame sapne nesisapnuoja toks komunalinių paslaugų kainų šuolis, kokį matome Europoje.

Pergalė, už kurią reikia susimokėti

Leiskite priminti, kad 2020 metais Lenkijos energetikos bendrovė "PGNiG" iškovojo pergalę teisme prieš "Gazprom": teisingiausias pasaulio Stokholmo teismas įpareigojo Rusijos koncerną sumokėti trijų milijardų baudą Lenkijai. Kaltinimas buvo suformuluotas taip: "Gazprom" įpareigojo pakeisti dujų kainos formulę ilgalaikėje sutartyje su "PGNiG" – būtina atsižvelgti ne tik į susiejimą su naftos krepšelio kaina, bet pirmiausia į Europos "spot" rinkos kainas.

Visas Europos ir Amerikos antirusiškas "frontas" teismo nuosprendžio paskelbimo dieną nemėtė kepurių į orą ir nešoko miesto aikštėse. "Gazprom" susitaikė su neišvengiamu dalyku: pasak "Gazprom Export" generalinės direktorės Jelenos Burmistrovos, kainos formulė dabar priklauso 87 procentais nuo kotiruočių centrų vietose ir tik 13 procentų nuo naftos kainos.

Tuo tarpu, bendru Rytų Europos šalių sutikimu, šie pakeitimai buvo padaryti visose ilgalaikėse sutartyse su "Gazprom". Deja, nežinau, kokiomis kainomis Baltijos šalių energetikos įmonės dabar yra priverstos atsiskaityti su Rusijos koncernu – niekas neatšaukė "komercinės paslapties" sąvokos. Tačiau visiškai įmanoma vadovautis tuo, apie ką atvirai kalba bulgarų energetikai: sausį rusiškos dujos jiems kainavo 213 USD už tūkstantį kubinių metrų, o rugsėjį už tą patį tūrį jie perka "mėlynąjį kurą" už 435 USD. Lapkritį kaina pakyla iki 530 USD. Labai patogu palyginti su Turkija, kurios energetikos kompanijos net nepagalvojo priešintis susiejimui su nafta – joms rusiškų dujų kaina siekia 270 USD už tūkstantį kubinių metrų.

Tie, kuriems toks sąryšis nepatiko, 2021 metais uoliai padeda "Gazprom" kompensuoti "PGNiG" sumokėtą baudą. Kitas bandymas mesti iššūkį aksiomai "antirusiška politika yra gana priimtina, bet visada labai brangi" baigėsi natūraliu fiasko. Žinoma, kartais sentimentaliai gaila galutinių Europos šalių vartotojų, tačiau šios šalys yra labai suverenios, todėl kiekviena iš jų turi vyriausybę, kurią pati pasirenka.

Prekyba biržoje ar tiesioginės sutartys – rinkitės, bet būkite atsargūs

Baltijos šalys į elektros rinkos formavimą reagavo ne mažiau drausmingai – visiškai laikydamosi liberalaus ekonominio fundamentalizmo. BRELL veikia, tačiau patys Baltijos šalių politikai uždraudė tiesiogines sutartis tiek su "Inter RAO" (Rusijos valstybine bendrove, kuri monopolizuoja eksporto tiekimą), tiek su "Belenergo" (ta pati monopolija Baltarusijoje). Visos prekybos elektros energijos rinkoje operacijos atliekamos tik ir išimtinai pagal "Nord Pool" energijos biržos taisykles ir atitinkamai pagal aukcionuose sudarytas kotiruotes.

O čia tai jau įmanoma rečitatyvu: dėl planinės prevencinės priežiūros Švedijos atominėse elektrinėse elektros tiekimo apimtis iš šios šalies į "Nord Pool" sumažėjo 66 proc.: dėl oro sąlygų vėjo jėgainių elektros gamyba sumažėjo 12 procentų; anglies dioksido kreditų kaina padidėjo 24 proc.; sausa vasara neleidžia pradėti vandens išleidimo Dauguvos hidroelektrinių kaskadoje. Dėl to, kad "Eesti Energia" ir "Latvenergo" neturi ilgalaikių sutarčių su "InterRAO", elektros tiekimas iš Rusijos taip pat sumažėjo – iš karto 25 proc. Tuo tarpu elektros tiekimas iš Kaliningrado srities į Lietuvą auga – vakarinis Rusijos forpostas niekada nepriklausė ir nepriklauso BRELL.

Tačiau tai nepadėjo Lietuvai – visiškas atsisakymas tiekti elektros energiją iš Baltarusijos negali būti kompensuojamas. Belieka prisiminti, kad 2019 metais Baltarusijos ir Latvijos santykiai buvo labai aukšto lygio: 2020 metų kovą Aleksandras Lukašenka turėjo apsilankyti Rygoje, kur galėjo būti pasirašytas susitarimas dėl tarpvalstybinės aukštos įtampos perdavimo linijos statybos.

Sovietmečiu tokių nebuvo statoma – sovietų inžinieriai sienas tarp sovietų socialistinių respublikų traktavo kaip nesuprantamas linijas žemėlapyje, o šiaurės vakarų TSRS vieningos energetikos sistemos regionas buvo suformuotas neatsižvelgiant į šį nesusipratimą. Tačiau iš pradžių vizitas neįvyko dėl COVID-19 pandemijos, jis buvo atidėtas. Vėliau Baltarusijoje įvyko žinomi įvykiai, o Latvijos vyriausybė prisijungė prie ES sukurtų diskriminacinių priemonių prieš Baltarusiją. Dėl to ne tik Lietuva, bet ir Latvija, taigi, ir Estija neteko galimybės gauti pigios "atominės" elektros iš BelAE.

Ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės džiaugiasi, kad jų politikai taip atidžiai vykdo visus nurodymus, kuriuos gauna iš Briuselio ir Vašingtono? Tai klausimas, į kurį gali atsakyti tik patys Baltijos šalių rinkėjai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.