Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prasitarė, kad jo skyriuje atsirado "statybų batalionas". Šis būrys, užuot tobulinęs savo kovinius įgūdžius ir rengęsis atremti agresorių iš Rytų, užsiims spygliuotos vielos įrengimu pasienyje su Baltarusija.
Visa tai primena sovietmetį, kai šauktiniai, užuot studijavę karo mokslus, statydavo vasarnamius generolams.
Sputnik Lietuva kartu su Lietuvos žiniasklaida ne kartą atkreipė dėmesį į koncertinos statybų absurdiškumą — jos "nepraeinamumą" ir numatomą šio megaprojekto, kuriam ketinama išleisti daugiau nei 150 milijonų eurų, kainą. Kruopštus rubrikos autorius paėmė į rankas skaičiuotuvą ir, atlikęs paprastus aritmetinius skaičiavimus, sužinojo, kad vienas iš 508 kilometrų tvoros nuo erzinančių migrantų Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuos beveik 300 tūkstančių eurų. Kaip jums patinka ši suma?
Bet kuris namo savininkas, kada nors pastatęs savo namą ir tvorą aplink jį, pasibaisės tokiomis kainomis. O sprendžiant iš nuotraukų, nutekėjusių iš sienos (žurnalistams ir operatoriams prieinama tik vyriausybei ištikima žiniasklaida), šios tvoros neprieinamumas kelia rimtų abejonių. O socialiniuose tinkluose patys nelegalūs migrantai jau pademonstravo, kaip galima įveikti lietuvišką koncertiną paskubomis susuktais mediniais laiptais ar pora medvilninių čiužinių.
Ir šioms koncertinos statyboms jau ketinama nurašyti 152 milijonus eurų iš biudžeto. Taip pat priminkime, kad tokia pelninga sutartis buvo patikėta net ne statybininkams, o energetikams, kuriems vadovauja genialus ministras Dainius Kreivys. Draugas konservatorius, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketino jam suteikti visą įmanomą pagalbą "įsisavinant" biudžeto lėšas.
Matyt, prisimindamas tarnybą sovietų armijoje 1983–1985 metais, Anušauskas prisiminė ir istorijas iš statybų batalionų gyvenimo, kurie, užuot statę pontonines perėjas ar įtvirtinimus, prie generolo vasarnamių maišė betoną ir klojo plyteles. Beje, daugelis statybų batalionų ir ne tik jie buvo labai patenkinti šia "paslauga". Užuot laksčius po dulkėtus apkasus su kulkosvaidžiu ar sėdėjus tvankiame tanke, daug maloniau buvo dirbti elitinėje statybvietėje.
O jei generolo žmona taip pat maloni, ji dar ir naminiais pyragėliais pamaitins. Tačiau sovietų armijoje buvo generolų ir pėstininkų, taip pat tankų ir raketų pajėgų. Vasarnamiai ir vilos buvo nepakeičiamas titulo atributas.
Matyt, Lietuvos krašto apsaugos ministras taip manė: kol agresorius iš Rytų nepuola laisvę mylinčios Lietuvos, galima leisti šiek tiek papildomai užsidirbti savo pavaldiniams. Pavyzdžiui, išnuomoti porą šimtų karių kolegai, energetikos ministrui. O jis duos komandą savo pavaldiniams, kurie yra atsakingi už "Didžiajai Lietuvos sienai" skirtų lėšų plėtrą, padėkoti Krašto apsaugos ministerijai pagal schemas, kurias konservatoriai jau seniai parengė už nemokamą darbą. Kaip?
Na, jūs, skaitytojai, norite daug žinoti. Tai partinė patirtis, kurią žino tik imperatoriui-patriarchui artimi žmonės. Mes apsiimsime tik padaryti prielaidą, remdamiesi artimiausių Lietuvos draugų — ukrainiečių — patirtimi. Ar pamenate, su kokiu entuziazmu tuometis Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas ėmėsi statyti neįveikiamą sieną palei sieną su Rusija? O tada — bam — ir Jaceniukas gavo keletą prabangių vilų Majamyje.
Kažką panašaus primena tvoros statybos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Kol vienas būrys Lietuvos kariuomenės karių stato sieną, kitas būrys saugo pasienio zoną nuo smalsių opozicijos žurnalistų. O kaip ataskaitose ir atliktų darbų aktuose paslėpti galus vandenyje — čia meistrai dabartiniai valdovai.
Taigi, konservatorių generalinio štabo viršininkė — ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė — neabejoja savo pavaldinių meistriškumu.
Šimonytė sakė kol kas neturinti pagrindo vertinti šios konstrukcijos, galinti nebent pagirti. Viskas todėl, kad turima informacija rodo: a) (sieną) bus galima pastatyti laiku, b) bus galima įvykdyti biudžetą.
Kas abejoja konservatorių gebėjimu įgyvendinti megaprojektus ar yra nepatenkintas savo vyriausybės kokybe, tas, kaip anksčiau sakė vyriausybės vadovė, gali pasirinkti naują vyriausybę. Bet tik po trejų metų. O per tą laiką dar ne vieną "auksinės koncertinos" sieną spės pastatyti genialūs "patriarcho Vytauto jaunikliai".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.