VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. JT konferencijos klimato kaitos klausimais atidarymo Glazge išvakarėse buvo paskelbta UNEP (Jungtinių Tautų aplinkos programos) ataskaita, kurioje teigiama, kad atotrūkis tarp tikslinių ir realių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos rodiklių tik didėja, skelbia RIA Novosti.
Paryžiaus susitarimo šalims iškelta užduotis neleisti temperatūrai pakilti daugiau nei pusantro laipsnio Celsijaus visiškai nepavyko. Konferencijoje tikimasi paskelbti papildomus įsipareigojimus ir pažadėti kompensuoti prarastą laiką. Greičiausiai klimato viršūnių susitikime bus aptartas visiškas dekarbonizavimas. Tačiau net jei toks ambicingas tikslas bus pasiektas, mažai tikėtina, kad šiame amžiuje žmonija pajus kokių nors teigiamų poslinkių, teigia mokslininkai.
Pasaulinės klimato sistemos inercija per didelė. 2015 metais pasirašius Paryžiaus susitarimą, jo dalyviai, o tai praktiškai visos pasaulio šalys, susitarė susitikti kas penkerius metus ir peržiūrėti savo planus. Žinoma, sugriežtinimo kryptimi. Pirmasis toks susitikimas, numatytas 2020 m., buvo atidėtas dėl pandemijos. Dėl to jis vyko lapkričio 1–2 dienomis per 26-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją – COP-26.
Tačiau planai kažkodėl nepasiteisino.
"Iki Glazgo klimato viršūnių susitikimo likus mažiau nei savaitei mes vis dar esame klimato katastrofos kelyje“, – per JT spaudos konferenciją spalio 26 d. sakė organizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
"Paskelbti planai bus tik toliau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį septyniais su puse procento. Kad pasiektume savo tikslus, kaip matyti iš pateiktos ataskaitos, įsipareigojimą turime padidinti septynis kartus. Pavyzdinis COP-26 dokumentas yra pirmoji Tarpvyriausybinės komisijos (IPCC) 6-osios vertinimo ataskaitos "2021 m. klimato kaita – Fizinių mokslų pagrindas", paskelbtos rugpjūčio mėn., dalis.
Mokslininkai, išanalizavę naujausių tyrimų rezultatus, priėjo apgailėtiną išvadą: jei nepavyks ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, o vidutinė temperatūra planetoje viršys pusantro laipsnio, visuotinis atšilimas taps negrįžtamas.
Ekspertų nuomonė pagrįsta daugiau nei 14 000 pastaraisiais metais atliktų tyrimų, todėl IPCC ataskaita yra autoritetingiausias šaltinis ir didžiausias mokslinių duomenų apie klimatą rinkinys pasaulyje. Jame pateikiama naujausia informacija apie planetos būklę ir parodoma, kas mūsų laukia ateityje.
Atkreipkite dėmesį, kad ankstesnė, penktoji ataskaita 2015 m. buvo Paryžiaus susitarimo dėl klimato sudarymo pagrindas. Naujajame dokumente antropogeninio poveikio klimatui ir temperatūros padidėjimo koreliacija dar nedviprasmiška ir pirmą kartą pavyko atskirti su žmogiškuoju faktoriumi susijusį padidėjimą nuo natūralaus komponento. Ekspertai nustatė, kad per pastarąjį dešimtmetį, palyginti su laikotarpiu nuo 1850 iki 1900 metų, pasaulinė temperatūra pakilo 1,19 laipsnio, iš kurių 0,05 dėl natūralių priežasčių, likusieji 1,14 – ant žmonijos sąžinės.
Jei tai tęsis, pusantro laipsnio padidės mažiau nei per 20 metų. Nepaisant pastebėto temperatūros kritimo kai kuriuose regionuose, vidutiniškai visame pasaulyje ji toliau kyla.
Negrįžimo taškas
Ataskaitos autoriai praneša, kad žmonės jau negrįžtamai keičia klimatą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje yra didžiausias per pastaruosius 125 tūkst. Net jei jau dabar užtikrinsime visišką dekarbonizaciją, dėl pasaulinės klimato sistemos inercijos temperatūra toliau kils bent iki 2050 m., o to pasekmes pajus ne viena karta.
"Kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, jūros lygio kilimas, yra negrįžtami per šimtus ar tūkstančius metų", – pabrėžiama IPCC pranešime spaudai.
JT ekspertų ir mokslininkų iš Viktorijos universiteto Velingtono Antarkties centras patvirtina išvadas. Naujosios Zelandijos klimatologų atliktas kompiuterinis modeliavimas parodė, kad net ir pasiekus Paryžiaus susitarimo tikslus Antarkties ledo sluoksnis tirps dar kelis šimtmečius. Pasekmės gali būti labai įvairios. Pagal vieną iš scenarijų, jei prie pagrindo ištirpę Vakarų Antarktidos gruntiniai ledynai nuslys žemyn ir nukris į vandenyną, jūros lygis tuoj pat pakils pusantro metro.
Kad pasaulinė temperatūra nepakiltų pusantro laipsnio, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu lygio, ekspertų skaičiavimais, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją būtina sumažinti beveik perpus. O jei viską paliksime taip, kaip yra, iki amžiaus pabaigos sušils 2,7 laipsnio.
Bet kokiu atveju karščio bangos, užsitęsusios sausros, regioniniai gaisrai, potvyniai, audros ir uraganai bus vis dažnesni ir tuose regionuose, kur jų anksčiau nebuvo arba buvo labai retai. Pridėjus du laipsnius, stichinių nelaimių skaičius padvigubės, o pridėjus tris laipsnius – keturis kartus.
Visiškas dekarbonizavimas
Laikas prarastas, vakar reikėjo veikti, anot JT ekspertų, tad reikia ieškoti naujų, radikalesnių sprendimų. Vienas iš variantų – nulinis CO2 išmetimas. 86 šalys, tarp jų 27 ES narės, nusprendė tai pasiekti iki 2050 m. Jie sudaro daugiau nei pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir trečdalį pasaulio gyventojų. Iki amžiaus pabaigos tai sumažins pasaulinį atšilimą puse laipsnio. Bet 2,2 laipsnio vis tiek išliks. Nors visiškos dekorbanizacijos idėja yra pagrindinė aplinkosaugos darbotvarkė, daugelis mokslininkų abejoja jos įgyvendinamumu.
Pavyzdžiui, klimato ir energetikos ekspertai iš Švedijos, Norvegijos ir Austrijos padarė išvadą, kad siekiant 1,5 laipsnio tikslo prireiks precedento neturinčio energijos vartojimo sumažinimo, kurio negalėtų atlaikyti jokia pasaulio ekonomika. Būtina labai greitai, per kelerius metus visus gamybos ir logistikos procesus perkelti į aplinką tausojančias technologijas, tačiau realiai tai labai sunku, ypač turint omenyje, kad anglys vis dar daugiausia naudojamos Azijoje. Vienintelis istorinis precedentas, kai aštuntajame–devintajame dešimtmetyje Europos šalys masiškai perėjo prie atominės energijos.
Metano potencialas
Kitas būdas – sumažinti metano – galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios sulaiko šilumą daug daugiau nei CO2 – išmetimą. Jo metinė emisija (40 procentų šaltinių yra natūralūs, 60 procentų – antropogeniniai) yra gerokai mažesnė nei anglies dvideginio, tačiau indėlis į šiltnamio efektą yra reikšmingas – 16 procentų. Anglies dioksidas turi 66 proc., tačiau jo gyvavimo laikas atmosferoje siekia šimtus metų, o metano – tik 10-12, tad čia galimas greitas efektas.
Pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas visame pasaulyje. 2020 metų duomenys yra neišsamūs
Skaičiuojama, kad tik įperkamos, nebrangios techninės priemonės per vienerius metus antropogeninį metano išmetimą gali sumažinti 20 proc., o pakeitus technologijas – 45 proc. Tuo tarpu atmosferoje vis daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pagal ką tik paskelbtą specialų Pasaulio meteorologijos organizacijos biuletenį, 2020 m. – dar vienas rekordas. CO2 koncentracija atmosferoje yra 413,2 ppm, arba 149 procentai ikipramoninio lygio, metano - 262 procentai, azoto oksido - 123 procentai. Nepaisant to, kad dėl pandemijos laikinai sumažėjo išmetamų teršalų kiekis.