Žalioji ekonomika kaip krizės ir politikų kvailumo simbolis

Kadangi perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių buvo sklandus tik popieriuje, Europos biurokratai techniškai pamiršo kai kuriuos ypatumus

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Vakarai treniruojasi "užlipti ant grėblio": praėjus šešeriems metams po klimato konferencijos Paryžiuje, tie patys dalyviai plūsta į Glazgą kartoti tezės, kurios įrodė savo nevertingumą.

Radio "Sputnik" šią temą pakomentavo žurnalistės Jelena Karaeva.

JT konferencijos dėl klimato kaitos atidarymo Glazge Greta Thunberg buvo "galvanizuota" su jo "kaip drįstate!" ir buvo surengta didžiulė spaudos kampaniją su šūkiais "miestai bus nuplauti į jūrą" ir "planeta bus padengta suodžių sluoksniu, jei ir toliau deginsime benziną".

Neužmiršo ir knygų: pasirodo, gamtai kenkia ir leidyba (ne autorių atranka ir redagavimas, o jos pramonės sektorius — spaustuvės). Mediena nyksta, dažai yra toksiški, transportas sukelia CO2 emisiją.

Ką gi daryti?

JT pareigūnai, kaip planetos išsaugojimo idėjos žaidėjai, bet ne tokių išvadų naudos gavėjai, ragina imtis solidarumo ir lygybės bei savitarpio pagalbos.

Kas prieštarautų?

Didžiausios transnacionalinės korporacijos, kurios yra tiesioginės naudos iš esamos padėties gavėjos trina rankomis: viena vertus, jos žaidžia energijos išteklių trūkumu, turėdamos galimybę pakelti savo produkcijos kainas net iki dangaus, kita vertus, būtent jie (bent jau ES) yra pagrindiniai pandemijos ekonomikos atkūrimo fondo recipientai, kurių pusė (daugiau nei 350 mlrd. eurų) bus skirta tam pačiam "žaliajam perėjimui".

Veda į niekur.

Kadangi perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo energijos ir saulės šilumos) buvo sklandus tik popieriuje, Europos biurokratai techniškai pamiršo daubas: pavyzdžiui, kad motina gamta turi įtakos to paties vėjo stiprumui ir saulėtų dienų skaičiui per metus.

Šią vasarą ji padovanojo europiečiams ir to ir ano minimaliai.

JAV, savo partneriams pažadėjusios suskystintas dujas, tanklaiviai — ir vėl pagal rinkos dėsnius — buvo nukreipti į Aziją.

Jungtinėje Karalystėje, kurios dalis yra Škotija, kur vyks klimato konferencija ir kurioje dujos tapo prabanga, o sąskaitos už šildymą ir elektrą padidės maždaug 800 svarų sterlingų per metus, ji tebėra įsitikinusi, kad "nėra alternatyvos pereiti prie ekologiško kuro".

Kitame Lamanšo krante, Briuselyje, ir toliau tvirtina, kad "tik vėjo ir saulės energija išgelbės mus nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos".

Tuo tarpu Rusijos vadovas išvakarėse davė nurodymus "Gazprom" vadovybei pradėti papildomą "mėlynojo kuro" tiekimą į Europos dujų saugyklas iš Rusijos Federacijos.

Mūšyje tarp "žaliųjų" ir "mėlynųjų" panašu, kad persvarą įgauna (ir to tikisi tie, kurie nenori sušalti savo namuose tuo metu, kai šalčiai užpuls Europą) sveikas protas tų, kurie moka priimti prasmingus sprendimus.

O gražūs žodžiai, kad ir kiek kartų kartotum, baterijų namuose nesušildys.