DLR ministrė Nikonorova: Kijevas provokuoja Donecką plataus masto karo veiksmams
Kaip pažymėjo DLR užsienio reikalų ministerijos vadovė Nataljia Nikonorova, Kijevo saugumo pajėgos provokuoja nepriklausoma pasiskelbusią respubliką atnaujinti visapusiškus karo veiksmus
SputnikUkrainos saugumo pajėgoms neutralioje zonoje užėmus Staromarjevkos kaimą, pareiškimai dėl Minsko susitarimams prieštaraujančio Turkijos gamybos drono "Bayraktar" panaudojimo, gyvenviečių apšaudymas, bepiločių atakos – tokia dabartinė situacija Donbase. Kokia yra konflikto eskalavimo priežastis, dėl ko Ukrainos saugumo pajėgos panaudos bepiločius orlaivius atakoms Donbase ir konflikto sprendimo perspektyvos – papasakojo interviu RIA Novosti nepripažintos DLR užsienio reikalų ministerijos kontaktinės grupės nuolatinė įgaliota atstovė Nataljia Nikonorova. – Kokia padėtis šiuo metu Staromarjevkos kaime, esančiame neutralioje zonoje, kas žinoma?
– Ukrainos ginkluotos formacijos de facto perėmė šios gyvenvietės kontrolę, nors ji buvo "pilkojoje zonoje", buvo demilitarizuota ir nebuvo kontroliuojama nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, nei DLR liaudies milicijos. Be to, šį faktą anksčiau patvirtino ESBO SMM. Tačiau dabar Ukrainos ginkluotos formacijos pajudėjo į priekį, iš tikrųjų užgrobė Staromarjevką, iškabino ten Ukrainos vėliavą, pastatė naujus įtvirtinimus, įrengė apkasus.
Visa tai yra šiurkštūs tiek Minsko susitarimų, tiek paliaubų režimo stiprinimo priemonių pažeidimai. Bandėme pasinaudoti koordinavimo mechanizmu, informavome Ukrainos atstovus Jungtiniame paliaubų kontrolės ir koordinavimo centre (JCCC), kad tokia veikla turi būti stabdoma, kad tai labai šiurkštus pažeidimas. Tačiau visus šiuos bandymus sustabdyti eskalavimą diplomatinėmis priemonėmis Ukrainos pusė visiškai ignoravo. Atitinkamai šias naujas struktūras mūsų gynėjai turėjo sunaikinti, kad būtų užkirstas kelias tolesniems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmams.
Dabar mums labai rūpi Staromarjevkos gyventojų likimas. Pavyko susitarti su tarptautinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo gyventojams, visų pirma, TRKK atvežė vandens ir maisto, atgabeno anglies, nes artėja šalti orai ir yra objektyvus poreikis šildyti namus. Mes imamės visų įmanomų humanitarinių priemonių iš mūsų pusės
– Buvo pranešta, kad kaime gyvena 37 asmenys, turintys Rusijos pilietybę. Ar žinomas jų likimas?
– Bendravimas su kaimo gyventojais fragmentiškas. Gyventojai bijo naudotis atvirais telefonais su prijungtu (respublikiniu telekomunikacijų operatoriumi – Sputnik) "Feniksu". Šiuo metu mums žinomi atvejai, kai iš žmonių buvo paimti ir sunaikinti DLR valstybiniai numeriai, konfiskuoti DLR ir Rusijos Federacijos pasai. Kiek ši informacija tiksli ir teisinga, patikrinsime, kai gyvenvietė bus išlaisvinta.
Akivaizdu, kad respublikos atstovai negalės nei oficialiai patvirtinti, nei paneigti to, kas vyksta Staromarjevkoje, neturėdami galimybės ten nuvykti, pasikalbėti su gyventojais, gauti parodymus, užfiksuoti visus įvykius vietoje. Kitas variantas – oficialus Ukrainos pusės pareiškimas, tačiau kiek tokiais pareiškimais galima tikėti – kitas klausimas. Puikiai žinome, kaip Ukrainos pusė iš esmės siejasi su teisine tvarka – Ukrainos atveju tikslingiau kalbėti apie netvarką ir savivalę.
– Kodėl Ukrainos saugumo pajėgos užgrobė būtent šią gyvenvietę?
– Visų pirma, tai praktiškai vienintelis kaimas, išlikęs vadinamojoje "pilkojoje zonoje", kur nėra ginkluotųjų pajėgų atstovų.
Antras veiksnys – geografinė padėtis. Kaimas yra arčiau Ukrainos pozicijų. Be to, Staromarjevka yra žemumoje, o Ukrainos formacijų pozicijos yra ant kalvos. Todėl jie puikiai mato, kas ten vyksta, kontroliuoja situaciją ir pan. Jie pasinaudojo šia situacija, įžūliai, ciniškai ir atvirai pažeidinėjo Minsko susitarimus ir ypač paliaubų stiprinimo priemones.
Šios priemonės vienareikšmiškai ir aiškiai draudžia bet kokį judėjimą pirmyn, žvalgybinę veiklą, naujų inžinerinių statinių įrengimą, tranšėjų pozicijas ir pan.
– Ar galima kalbėti apie Kijevo grįžimą prie ankstesnės "šliaužiančio puolimo" taktikos, kai Ukrainos saugumo pajėgos perėmė neutraliosios zonos teritorijas?
– Tai daugiau provokacija, o ne gerai apgalvota taktika. JAV išprovokuoti viso masto karo veiksmų atnaujinimą. Čia reikia visapusiškai atsižvelgti į visus veiksnius. Tai yra ir Staromarjevkos užgrobimas, ir atviras Bayraktar naudojimas, ir to patvirtinimas oficialiame lygmenyje – be to, mes gavome laišką iš Ukrainos pusės, kuriame ji visiškai atvirai pripažįsta, kad naudoja bepiločius, nors tai griežtai draudžia daugelis Minsko pakete esančių dokumentų. Tai jau trečias bandymas numesti sprogstamąjį įtaisą iš drono į naftos bazę Kirovskio srityje, nuolatinis civilių gyvenviečių apšaudymas, visa tai kartu – ne kas kita, kaip simetriškos ar net asimetrinės reakcijos išprovokavimas, dėl kurio gali būti atnaujinta "karštoji" konflikto fazė.
Be to, verta atsižvelgti į tai, kad Ukraina visus šiuos agresijos aktus pristato kaip kažkokias įsivaizduojamas "pergales", siekdama atitraukti Ukrainos gyventojus nuo nesėkmės vidaus politikoje. Zelenskio reitingai kritę, visos Ukrainos vadovybės reitingai kritę, jiems reikia kažką daryti, kad išliptų iš šio reputacijos dugno, bet jie pasirenka ne tikrus būdus žmonių gyvenimui pagerinti, o viešųjų ryšių veiksmus, netikras "pergales" sąlyčio linijoje.
Bet kokios tai pergalės: taip, jie užėmė Staromarjevką, bet tai jokiu būdu nėra laimėjimas, ten gyvena visiškai taikūs, neginkluoti gyventojai. Jie smogė Golmovskio žmonėms iš dronų, bet tai yra civiliai, nekalti žmonės. Jau nekalbant apie tai, kad dronus naudoti draudžiama. Kijevas supranta, jog jei paaiškės, kad tai išprovokuos mus visapusiškiems karo veiksmams, visas Ukrainos vidaus auditorijos ir tarptautinės bendruomenės dėmesys bus skirtas šiai temai, tai yra, Ukraina galės grįžti į tarptautinę darbotvarkę. taip pat gaus premijas iš savo "partnerių".
Bet, kas ciniškiausia, Ukrainos pareigūnai nuolat pareiškia, kad jie neva kariauja su Rusija, kad yra agresijos aukos, kad Ukrainą reikia saugoti. Tuo tarpu prisidengdami šiuo melu Ukrainos junginiai tiesiog naikina civilius gyventojus.
– Ar Kijevo duomenys apie pirmąjį "Bayraktar" panaudojimą pasitvirtino?
– Taip, žinome, kad Ukrainos pusė naudojo "Bayraktar" stebėjimui, žvalgybai, tačiau šie dronai dar niekada nebuvo kirtę kontaktinės linijos. Konkretus "Bayraktar"kovinio panaudojimo atvejis nepatvirtintas, tuo tarpu, remiantis mūsų turima informacija, galime teigti, kad visa tai yra netikra. Vaizdo įrašas, kurį išplatino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriame tariamai naikinamos mūsų pozicijos iš turkiško bepiločio, iš tikrųjų nesutampa su mūsų turima informacija. Tačiau Kijeve dėl tam tikrų priežasčių jie ir toliau atkakliai apie tai kalba.
– Ar Kijevo pareiškimas dėl pirmojo bepiločio orlaivio panaudojimo Donbase gali būti vertinamas kaip galimos šalių garantų reakcijos prieš naudojimą?
– Greičiausiai tai yra ir zondavimas, ir provokacija. Beje, buvo gauta aiški pozicija tiek iš Prancūzijos, tiek iš Vokietijos, kad bepiločių naudojimas turi būti nutrauktas. Tačiau iš Ukrainos pusės nematome tinkamo atsako. Negana to, Ukrainos užsienio reikalų ministerija net išdrįso pareikšti, kad užuot išreiškus susirūpinimą dėl "gynybos priemonių", kaip tai vadino Ukraina, panaudojimo, Prancūzija ir Vokietija turėtų įsitraukti į susitikimo "Normandijos formatu" organizavimą. Žvelgiant iš diplomatinio taško, gana šlykštus atsakymas.
– Ar toks Kijevo elgesys Donbase, tokia reakcija į Prancūzijos ir Vokietijos pasmerkimą gali būti siejama su neseniai vykusiu JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Ostino vizitu į Ukrainą? Ar šio vizito metu galėjo būti gautas leidimas sustiprinti karo veiksmus?
– Mes to negalėsime sužinoti, mūsų ten nebuvo. Galime tik spėlioti. Tačiau iš tikrųjų faktai rodo, kad paūmėjimas Donbase prasidėjo po šio vizito.
– Kaip Ukrainos saugumo pajėgų "Bayraktar" panaudojimas gali pakeisti jėgų pusiausvyrą Donbase?
– Vargu ar jėgų pusiausvyrą tai kažkaip paveiks, bet gali turėti įtakos eskalavimo laipsniui. Naudoti bepiločius orlaivius draudžia Minsko susitarimai. Jei Ukraina atvirai pripažįsta bepiločių orlaivių naudojimą ir toliau juos naudos ne tik žvalgybos, bet ir koviniais tikslais, tai atitinkamai galima vertinti kaip tiesioginį oficialų Ukrainos pusės pasitraukimą iš paliaubų stiprinimo priemonių, neterminuotų paliaubų ir viso Minsko proceso. Šiuo metu tikimės, kad ESBO reaguos tiek į esamus Ukrainos pusės šiurkščius Minsko susitarimų pažeidimus, tiek į Ukrainos pareigūnų pareiškimus, kuriuose šie pažeidimai yra atvirai patvirtinami.
– Kaip vertinate ESBO misijos, Minsko susitarimų garantų šalių indėlį į konflikto sprendimo procesą?
– Negalima paneigti jų, ypač šalių garantų, indėlio svarbos. Būtent tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai buvo pasirašyti Minsko susitarimai. Svarbūs ir Normandijos ketverto viršūnių susitikimai, kuriuose rengiamos konkrečios rekomendacijos tam tikrų Minsko susitarimų punktų įgyvendinimui. Bet norėtųsi aktyvesnių veiksmų. Tiek Minsko susitarimų garantai, tiek ESBO SMM darė spaudimą Ukrainos pusei, kad ji įgyvendintų pasirašytus susitarimus, nes Ukraina ima leisti sau vis daugiau pažeidimų. O garantų ir tarpininkų reakcija ESBO asmenyje gana silpna ir pasyvi.
Vienintelė, kuri aktyviai daro viską, kad Kijevas grįžtų į diplomatinius kelius, yra Rusijos Federacija. Tačiau Rusija viena pati nepajėgs paveikti Ukrainos pusės, ypač turint omenyje, kad Ukraina teigia, kad vyksta tariamas karas su Rusija. Reikalinga kitų garantų įtaka ir daug aktyvesnė pozicija. Iš Prancūzijos ir Vokietijos girdėjome neigiamą "Bayraktar" panaudojimo vertinimą, tačiau šis vertinimas gana miglotas. Nėra aiškios ir griežtos žinios, kad būtina nedelsiant nutraukti šių bepiločių naudojimą, nes tai akivaizdus Minsko susitarimų pažeidimas.
Tačiau be tokios tvirtos ir įtikinamos šalių garantų reakcijos Ukraina greičiausiai ir toliau eskaluos ir tyčiosis iš civilių gyventojų.
– Kaip vertinate naujojo ESBO koordinatoriaus kontaktinėje grupėje Mikko Kinnueno, taip pat naujųjų ESBO atstovų pogrupiuose darbą?
– Norėtųsi daugiau nešališkumo ir aktyvumo iš koordinatorių pusės. Žvelgiant atgal, ankstesni koordinatoriai, reaguodami į Ukrainos pusės provokacijas, užėmė daug suprantamesnę ir tinkamesnę poziciją. Jie paragino Kijevą grįžti prie pagarbaus dialogo ir dirbti įgyvendinant taikos sutartis, ypač kai Ukrainos atstovai įžūliai naudojosi kariškiais, grasindami retorika siūlydami kai kuriuos Minsko susitarimams prieštaraujančius projektus. Vis dėlto Kinnunen pirmtakai galėjo išreikšti nepasitenkinimą Ukrainos derybininkų elgesiu ir taip grąžinti juos į taikos deryboms tinkamus rėmus.
Tačiau paskutiniame kontaktinės grupės posėdyje iš ESBO koordinatoriaus jokios pozicijos nebuvo išsakyta. Atvirai kalbant, pasipiktinimą keliančių Ukrainos pareiškimų nepalaikė, tačiau neigiamos reakcijos taip pat nebuvo: nepriminama, kas yra Minsko susitarimai ir kokios sąlygos gali būti ir ko negalima, ar kad reikia likti taikioje retorikoje. Šis net menkiausios reakcijos nebuvimas yra labai formalus požiūris ir tikrai negali būti vertinamas kaip nešališkas.
Vienai iš šalių tiesiogiai ir atvirai pripažįstant dokumentų, kuriais vadovaujantis vyksta šis procesas, pažeidimus, reikalingas atitinkamas atsakymas iš asmenų, kurių įgaliojimuose numatyta pareiga "užtikrinti taiką ir stabilumą". Tačiau tokios reakcijos nėra ir tai, deja, veda į dar didesnį įtampos eskalavimą tiek derybų platformoje, tiek kontaktinėje linijoje.
– Koks yra labiausiai tikėtinas situacijos Donbase raidos scenarijus artimiausiu metu?
– Tikriausiai Ukraina tęs savo niekšiškas provokacijas. Pradėti didelio masto ginkluotus susirėmimus jiems naudinga dabar, tai nukreips dėmesį nuo vidinių Ukrainos problemų ir palengvins naujas Vakarų "partnerių" pagalbos dalis. Tačiau vis dar yra vilties, kad iš Vakarų Minsko susitarimų garantų išgirsime aktyvesnę poziciją ir bus daromas atitinkamas spaudimas Kijevui, kad jis nedelsiant nutrauktų jo vykdomą neteisėtumą. Jeigu bus griežta šalių garantų ir ESBO pozicija, tai, mūsų nuomone, ji galės sustabdyti Ukrainos valdžios agresiją.
– Kodėl Kijevas šiuo metu nepradeda aktyvių karo veiksmų, ko jis laukia?
– Ukraina visais savo veiksmais provokuoja respublikas žengti pirmuosius žingsnius, paskui pasiskelbti agresijos auka, paskelbti, kad respublikos pažeidė Minsko susitarimus, kad dabar Minsko susitarimų nėra. Beje, tai dar vienas Ukrainos pusės privalumas: paskelbti, kad pasitraukėme iš Minsko susitarimų ir šias sutartis reikia perrašyti, keisti, papildyti, modernizuoti. Tai tikslas, kurio Ukraina siekia ilgą laiką ir iki šiol nesėkmingai.