VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Danijos leidinio "Berlingske" mokslo žurnalistas Larsas Henrikas Ogoras pranešė, kad pagrindinė natūrali grėsmė gyvybei Žemėje yra supervulkanas, rašo portalas InoSMI.
Atitinkama informacija pateikta neseniai išleistame Ogoro veikale "Didžioji piktoji katastrofų knyga", ištraukas kurios cituoja laikraštis.
Ekspertas priminė apie prieš 75 tūkstančius metų įvykusį ugnikalnio išsiveržimą Sumatros saloje.
"Didžiuliai plotai buvo padengti lavos, suodžių ir pelenų sluoksniu iki 400 metrų gylio. Visi augalai ir gyvūnai kelių šimtų kilometrų spinduliu nuo ugnikalnio buvo amžiams palaidoti šiame sluoksnyje", — rašo Ogoras.
Ugnikalnis išmetė tokią didžiulę pelenų ir dujų masę, kad iš jų susidarę debesys nuo saulės spindulių uždengė didžiąją Azijos dalį, dėl to virš šios Žemės dalies prasidėjo naktis.
Dėl stichinės nelaimės kilo vulkaninė žiema, pasaulinė temperatūra keleriems metams nukrito vidutiniškai dešimčia laipsnių.
"Galima tik spėlioti, kaip visa tai paveikė mūsų protėvius", — rašo ekspertas, pažymėdamas, kad kai praėjus keleriems metams po išsiveržimo į pasaulį sugrįžo šilumai, Žemėje liko vos keli tūkstančiai žmonių.
Žmonija tapo nykstančia rūšimi, apibendrino Ogoras.
Anksčiau tapo žinoma, kad geologai, tyrinėję snaudžiantį supervulkaną Tobą Sumatros saloje Indonezijoje, aptiko požymių, kad jo gelmėse ir toliau kaupiasi magma.
Eksperimentų ir skaitmeninių modeliavimų rezultatai rodo, kad superugnikalnių išsiveržimai įvyksta dėl skystos magmos kilimo per žemės plutą — pakilusi iš daugiau nei dešimties kilometrų gylio, ji smarkiai išsiplečia, todėl įvyksta sprogimas ir katastrofiškas išsiveržimas.