https://lt.sputniknews.com/20211121/ivardyta-pagrindine-natrali-gresme-gyvybei-zemeje-19969044.html
Įvardyta pagrindinė natūrali grėsmė gyvybei Žemėje
Įvardyta pagrindinė natūrali grėsmė gyvybei Žemėje
Sputnik Lietuva
Ekspertas priminė apie prieš 75 tūkstančius metų įvykusį ugnikalnio išsiveržimą Sumatros saloje, dėl kurio žmonija tapo nykstančia rūšimi 2021.11.21, Sputnik Lietuva
2021-11-21T06:10+0200
2021-11-21T06:10+0200
2021-11-21T06:10+0200
pasaulyje
mokslas
ugnikalnio išsiveržimas
ugnikalnis
žemė
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/03/19/14763010_0:57:3072:1785_1920x0_80_0_0_33de855c92e73944856d413a86f216e0.jpg
VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Danijos leidinio "Berlingske" mokslo žurnalistas Larsas Henrikas Ogoras pranešė, kad pagrindinė natūrali grėsmė gyvybei Žemėje yra supervulkanas, rašo portalas InoSMI.Atitinkama informacija pateikta neseniai išleistame Ogoro veikale "Didžioji piktoji katastrofų knyga", ištraukas kurios cituoja laikraštis.Ekspertas priminė apie prieš 75 tūkstančius metų įvykusį ugnikalnio išsiveržimą Sumatros saloje.Ugnikalnis išmetė tokią didžiulę pelenų ir dujų masę, kad iš jų susidarę debesys nuo saulės spindulių uždengė didžiąją Azijos dalį, dėl to virš šios Žemės dalies prasidėjo naktis.Dėl stichinės nelaimės kilo vulkaninė žiema, pasaulinė temperatūra keleriems metams nukrito vidutiniškai dešimčia laipsnių.Žmonija tapo nykstančia rūšimi, apibendrino Ogoras.Anksčiau tapo žinoma, kad geologai, tyrinėję snaudžiantį supervulkaną Tobą Sumatros saloje Indonezijoje, aptiko požymių, kad jo gelmėse ir toliau kaupiasi magma.Eksperimentų ir skaitmeninių modeliavimų rezultatai rodo, kad superugnikalnių išsiveržimai įvyksta dėl skystos magmos kilimo per žemės plutą — pakilusi iš daugiau nei dešimties kilometrų gylio, ji smarkiai išsiplečia, todėl įvyksta sprogimas ir katastrofiškas išsiveržimas.
https://lt.sputniknews.com/20210404/Mokslininkai-ivertino-ugnikalniu-poveiki-klimatui-14807963.html
https://lt.sputniknews.com/20211114/mokslininkai-perspejo-apie-kai-kuriu-valstybiu-isnykima-19868100.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/03/19/14763010_336:0:3067:2048_1920x0_80_0_0_db66f50ba690c279b12a815178a70071.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
pasaulyje, mokslas, ugnikalnio išsiveržimas, ugnikalnis, žemė
pasaulyje, mokslas, ugnikalnio išsiveržimas, ugnikalnis, žemė
Įvardyta pagrindinė natūrali grėsmė gyvybei Žemėje
Ekspertas priminė apie prieš 75 tūkstančius metų įvykusį ugnikalnio išsiveržimą Sumatros saloje, dėl kurio žmonija tapo nykstančia rūšimi
VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Danijos leidinio "
Berlingske" mokslo žurnalistas Larsas Henrikas Ogoras pranešė, kad pagrindinė natūrali grėsmė gyvybei Žemėje yra supervulkanas, rašo portalas
InoSMI.
Atitinkama informacija pateikta neseniai išleistame Ogoro veikale "Didžioji piktoji katastrofų knyga", ištraukas kurios cituoja laikraštis.
Ekspertas priminė apie prieš 75 tūkstančius metų įvykusį ugnikalnio išsiveržimą Sumatros saloje.
"Didžiuliai plotai buvo padengti lavos, suodžių ir pelenų sluoksniu iki 400 metrų gylio. Visi augalai ir gyvūnai kelių šimtų kilometrų spinduliu nuo ugnikalnio buvo amžiams palaidoti šiame sluoksnyje", — rašo Ogoras.
Ugnikalnis išmetė tokią didžiulę pelenų ir dujų masę, kad iš jų susidarę debesys nuo saulės spindulių uždengė didžiąją Azijos dalį, dėl to virš šios Žemės dalies prasidėjo naktis.
Dėl stichinės nelaimės kilo vulkaninė žiema, pasaulinė temperatūra keleriems metams nukrito vidutiniškai dešimčia laipsnių.
"Galima tik spėlioti, kaip visa tai paveikė mūsų protėvius", — rašo ekspertas, pažymėdamas, kad kai praėjus keleriems metams po išsiveržimo į pasaulį sugrįžo šilumai, Žemėje liko vos keli tūkstančiai žmonių.
Žmonija tapo nykstančia rūšimi, apibendrino Ogoras.
Anksčiau tapo žinoma, kad geologai, tyrinėję snaudžiantį supervulkaną Tobą Sumatros saloje Indonezijoje, aptiko požymių, kad jo gelmėse ir toliau kaupiasi magma.
Eksperimentų ir skaitmeninių modeliavimų rezultatai rodo, kad superugnikalnių išsiveržimai įvyksta dėl skystos magmos kilimo per žemės plutą — pakilusi iš daugiau nei dešimties kilometrų gylio, ji smarkiai išsiplečia, todėl įvyksta sprogimas ir katastrofiškas išsiveržimas.