Džo Baidenas nuvylė Europą. Vienas pirmųjų apie tai atvirai prabilo buvęs Prancūzijos ambasadorius JAV Žeraras Aro (Gérard Araud): "Tai, ką matome, yra ilgalaikis judėjimas iš Amerikos pusės. Obama nesijaudino dėl Europos. Trampas buvo priešiškas Europai. Dabar Baidenas."
Baidenas dar yra vienas didelis nusivylimas visai Europai, rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Chabarovas.
Diplomatas skundžiasi, kad dabartinė Amerikos administracija nesidomi Senojo pasaulio reikalais. Europos Komisija Baideno komandai atsiuntė ilgą sąrašą klausimų, ties kuriais būtų galima dirbti kartu: kibernetinis saugumas, kriptovaliuta, mokesčiai aukštųjų technologijų srityje, tačiau atsakymo vis dar nėra.
Jokios iniciatyvos. Nė vieno pareiškimo, kad Europa ir amerikiečiai dirbs kartu vienu ar kitu klausimu. Amerikiečiai perėjo prie Kinijos. Jų užsienio politika yra Kinija, Kinija, Kinija.
Prancūzai patiria nuostolių. Dėl Australijos kilęs skandalas su povandeniniais laivais sužlugdė Paryžiui itin svarbią diplomatinę operaciją, per kurią Prancūzijos užsienio reikalų ministerija tikėjosi gerokai sustiprinti santykius su Vašingtonu. Šį rugsėjį minime 240-ąsias Česapiko mūšio metines. Būtent prancūzų laivynas paskatino lemiamą pralaimėjimą britams 1781 m., pakeisdamas visą Amerikos nepriklausomybės karo eigą.
Tada Prancūzijos flotilės vadas kontradmirolas Comte de Grasse'as veikė savo šalies, kuri prieštarauja Britanijos imperijai, interesams. Jam nė į galvą nebūtų atėjusi mintis, kad po beveik dviejų su puse šimtmečio tolimi abiejų pusių mūšio dalyvių palikuonys ir toliau varžysis, bet dėl teisės vadintis artimiausiu JAV sąjungininku.
Siekiant priminti Amerikos partneriams jų praeities nuopelnus, jubiliejaus garbei Prancūzijos ambasadoje buvo surengtas iškilmingas banketas. Tačiau tuomet Prancūzijos ambasadorius buvo atšauktas į Paryžių – ir renginys turėjo būti atšauktas.
Makronas bijojo eiti toliau. Užuot kovojęs su Baidenu, Prancūzijos prezidentas nusitaikė į paprastai nesiskundžiantį Australijos ministrą pirmininką. Norint rimtai paprieštarauti JAV valiai, matyt, reikia Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) masto figūros. Jis galėtų atsisakyti dolerio, pašalinti iš savo šalies NATO būstinę ir Amerikos bazes ir savarankiškai derėtis su Kinija ir TSRS.
Tokių generolų iš politikos Vakarų Europoje dabar nematyti, todėl šiandien nėra kam vadovauti "vieningai Europos armijai", apie kurią jau seniai kalbama Paryžiuje, Briuselyje ir Berlyne. Ir noro yra. Kai tik amerikiečiai visus pritrenkė faktu, kad jie palieka Afganistaną, europiečiai vėl pajuto kartėlį savo bejėgiškumo ir kolosalios priklausomybės nuo JAV jausmą.
"Europa gali ir, aišku, turėtų sugebėti ir norėti padaryti daugiau pati. Mums reikia Europos gynybos sąjungos", – savo pagrindinėje kalboje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Dar šių metų gegužę 14 ES šalių gynybos ministrai pasiūlė sukurti bendras 5 000 karių greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų būti panaudotos kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kaip vėliau nutiko Kabule, kai europiečiai neevakavo savo atstovų ir paprastų piliečių be JAV pagalbos.
Bendrų karinių pajėgų idėja pirmą kartą Europoje buvo aptarta 1999 m. 2007 metais buvo suformuota kolektyvinė operatyvinių kovinių grupių sistema (1 500 karių), tačiau ji taip ir nebuvo panaudota.
Viršūnių susitikimas "Europos gynybos" klausimais Briuselyje numatytas kitų metų pirmoje pusėje. Tačiau, kad ir ką sakytume, karinėje srityje koziriai vis dar yra kitos organizacijos – NATO, kurios būstinė taip pat yra Belgijos sostinėje, rankose. Tai vėlgi, daug kas priklauso nuo JAV. Kol Europos lyderiai kaupia savo dvasią ir mintis, šios organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gruodį pristatys atnaujintą Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Aljanso santykių koncepciją.
Stoltenbergo pozicija yra gerai žinoma: rugsėjį interviu britų laikraščiui "The Sunday Telegraph" jis teigė, kad Europos Sąjungos ginkluotosios pajėgos gali susilpninti jo vadovaujamą bloką ir netgi "suskaldyti Europą", o vieningos greitojo reagavimo pajėgos grasina pakenkti NATO sąjungininkų "kukliems ištekliams".
Jungtinės Valstijos išlaiko karinę kontrolę Europoje. Po Jugoslavijos bombardavimo, kuris buvo ne tik visų teisių ir normų pažeidimas, bet ir pakenkė pačiai Europai, Balkanuose, Kosove, atsirado didžiausia Amerikos karinė bazė "Bondsteel".
JAV jau seniai stumdė pagalbinį vaidmenį atlikusius prancūzus ir vokiečius, paėmę Kijevą "po sparneliu", o dabar jie žaidžia su ukrainietišku detonatoriumi. Jeigu ten kas nors atsitiktų, visai Europai nebus gerai. Prezidentas Makronas galėjo kiek nori kalbėti apie tai, kad "NATO smegenys mirusios", užsimindamas apie užjūrio hegemoną, bet problema kitokia – patys europiečiai yra skystablauzdžiai. O reikia tiek daug išspręsti.
Iš pradžių amerikiečiai nurodinėja, statyti "Nord Stream-2" ar ne, o tada į Pietryčių Aziją dislokuoja tanklaivius su kažkada Europai žadėtomis suskystintomis dujomis, nes taip jiems labiau apsimoka.
Vieninteliu Baideno nuopelnu galima laikyti tik tai, kad amerikiečiai pagaliau sutiko panaikinti Trampo įvestus muitus iš Europos tiekiamam aliuminiui ir plienui. Tiksliau, JAV numatė kvotą bemuitiniam europietiško plieno ir aliuminio importui, o tai suteikia europiečiams galimybę atkurti ankstesnius tiekimo kiekius, kurie per metus sumažėjo per pusę, tačiau blokuoja bandymus juos didinti.
Baideno administracija iki paskutiniųjų atidėliojo tarifų panaikinimą. "Dovana" buvo įteikta G20 viršūnių susitikime Romoje lygiai prieš mėnesį, kol Europa turėjo padvigubinti importo muitus amerikietiškiems motociklams ir viskiui, taip iš esmės išlyginant abiejų pusių nuostolius.
Reikia atsiminti, kad už kiekvieną "saldainiuką" amerikietiški kombinatoriai, kaip įprasta, reikalauja "daug mažų malonių". Jiems jų prireiks visų pirma Kinijos kryptimi, kuri yra strategiškai svarbi JAV.
"Galbūt iš pradžių buvome per naivūs bendradarbiaudami su kai kuriais partneriais", – sakė kadenciją baigianti federalinė kanclerė Angela Merkel, Kinijai 2016 m. tapus didžiausia Vokietijos prekybos partnere ir padėjus Vokietijos ekonomikai išlaikyti tvarų augimą.
Naujoji koalicinė vyriausybė, vadovaujama Šolco, Taivanui, Honkongui ir Sindziangui jau primetė Šiaurės Atlanto darbotvarkę. Gali būti, kad paklusdama šiai tendencijai Vokietija, nepaisydama savo ekonominių interesų, pasisakys prieš Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų sutarties ratifikavimą.
Dideliam JAV nepasitenkinimui, jis buvo pasirašytas 2020 m., tačiau jo ratifikavimo procesą įšaldė Europos Parlamentas.
Londonas išlieka pagrindiniu Vašingtono sąjungininku skatinant Amerikos iniciatyvas. Čia prieš keletą metų jie pradėjo mažinti bendrus projektus su Kinija. Pagal komandą jie išsiuntė savo lėktuvnešį į Pietryčių Aziją. Netgi valdant Trampui britai atsisakė Kinijos "Huawei" 5G tinklų plėtros sutarties. Vis dar neaišku, ką jie gavo mainais.
Džonsonui buvo atsisakyta sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su JAV. Ginčas su Europos Sąjunga dėl Šiaurės Airijos, kuri dėl skuboto "Brexit" susitarimo dabar ekonomiškai atsiribojo nuo Jungtinės Karalystės, Londonas neturi JAV paramos. Didžiosios Britanijos ministrų kabinetas yra įpareigotas laikytis savo pasirašyto Airijos protokolo.
Europą taip išgąsdino Donaldas Trampas, kad jo įpėdinis čia buvo iš anksto dievinamas. Londono laikraščiai dabar rašo kitaip. Vienas populiariausių britų laikraščių "The Daily Mail" skaitytojams teigė, kad Amerikos prezidentas, pasirodo, turi rimtų sveikatos problemų: "Baidenas du kartus sirgo galvos smegenų aneurizma, jis taip pat turi problemų su širdies raumeniu, kuris per greitai susitraukinėja sukeldamas galvos svaigimą ir sumišimą".
Kiek vėliau tame pačiame leidinyje pasidžiaugė liudininkų pasakojimu apie tai, kaip "laisvojo pasaulio lyderis" pagadino orą, kalbėdamasis su Didžiosios Britanijos sosto įpėdinio princo Čarlio žmona, Kornvalio hercogiene: "Tai buvo ilgai ir garsiai".
Kadangi tai įvyko klimato viršūnių susitikime, "jie tikėjosi, kad jis sumažins išmetamųjų teršalų kiekį...". Patyrusi Kamila niekaip nesureagavo, juk negali suabejoti ministro pirmininko Džonsono žodžiais, kad Baidenas yra "didelis gaivaus oro gurkšnis"? Turite giliai kvėpuoti, netrikdydami seniai susiklosčiusių santykių sistemos. Baidenas ar kas nors kitas – iš esmės nesvarbu. Asmeninės dabartinio Amerikos prezidento savybės čia yra antraeilės: Europos visuomenėje jis kol kas gali sau leisti daug, nebijodamas gėdos.
Autoriaus nuomonė gal nesutapti su redakcijos pozicija.