Priežastis – tai, kad ši procedūra nevisiškai atitinka galiojančių Vokietijos teisės aktų reikalavimus, pagal kuriuos būtina registruoti "Nord Stream2 AG" dukterinę įmonę Vokietijoje. Tuo atveju, jei ši dukterinė įmonė taptų vokiškosios "Nord Stream-2" dalies (tos dujotiekio dalies, kuri nutiesta Vokietijos teritoriniuose vandenyse) savininke, FTA galės tęsti procedūrą be rizikos pažeisti savo valstybės įstatymus.
Žinoma, FTA pranešime nieko nesakoma apie tai, kad reikalavimas registruoti papildomą juridinį asmenį atsirado tik spalio pabaigoje, praėjus mėnesiui ir trims savaitėms nuo sertifikavimo procedūros pradžios.
Modifikuoto Trečiojo energetikos paketo taikymo debiutas
Tačiau šiuo atveju skaityti tarp eilučių lengva. Sertifikavimas pagrįstas ES Trečiojo energetikos paketo Dujų direktyvos pakeitimais ir papildymais, kuriuos Europos Taryba priėmė 2019 metų gegužę ir ratifikavo Vokietijos parlamentas tų pačių metų lapkritį. Pakeitimai yra visiškai nauji, gana reikšmingi, jų pagrindu FTA dirba pirmą kartą savo praktikoje. Netiesioginis fakto, kad tai yra FTA klaida, patvirtinimas yra tas, kad pastabų dėl to nėra nei pačiai "Nord Stream2 AG", nei vieninteliam jos akcininkui – koncernui "Gazprom".
Priminsiu, kad dokumentų paketą, kuris yra būtinas norint teisingai įregistruoti sertifikavimo paraišką, "Nord Stream2 AG" FAT svarstyti pateikė birželį, o tik rugsėjį, po dviejų mėnesių, FTA paskelbė, kad paraiška priimta svarstyti.
Tačiau šio laiko nepakako, kad FTA teisininkai nustatytų, jog pateiktas prašymas neatitinka naujų Vokietijos įstatymų nuostatų. Savotiška FTA "atsiprašymo" forma yra ta, kad sertifikavimo procedūra buvo sustabdyta, o ne nutraukta. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei "Nord Stream 2 AG" padarytų klaidą, FTA reakcija būtų daug griežtesnė, pavyzdžiui, "Neteisingai užpildėte paraišką, užregistruokite dukterinę įmonę Vokietijos jurisdikcijoje ir jau jos vardu"... Mes nieko panašaus nematome, tai yra, FTA tikrai pripažįsta, kad nemato Šveicarijos bendrovės kaltės dėl netinkamo įforminimo.
Tai buvo Dujų direktyvos pakeitimų "debiutas" – pirmasis blynas kiek prisvilo. Išvados, mano nuomone, gana akivaizdžios. Visi, kurie sakė, kad sertifikavimo procedūros sustabdymas neturi politinių motyvų, kad tai yra tik biurokratinė problema, kuri nėra kritinė, yra visiškai teisūs.
Tie, kurie bandė ieškoti geopolitinių, politinių ir bet kokių kitų priežasčių, yra visiškai neteisūs, taip pat klysta tie, kurie bando tvirtinti, kad FTA ir "Nord Stream 2 AG" turėjo numatyti visus šiuos naujus Europos ir Vokietijos teisės aktų niuansus. Nei FTA, nei "Gazprom" neturi ir negali turėti teisiniu požiūriu darbo naujomis sąlygomis patirties: nieko panašaus neįvyko sertifikuojant visus ankstesnius Rusijos ir Europos dujotiekius, buvo nutiesti ir pradėti eksploatuoti "Jamal-Europe" ir "Nord Stream" pagal visiškai kitus teisės aktus, kurių pagrindu veikia FTA.
Papildoma išvada: pasirodo, ne tik Rusijoje ponai valdininkai ir biurokratai gali klysti, "pasaulinės biurokratinės profesinės sąjungos" nariai Europoje taip pat nėra angelai be nuodėmės.
Bandymas išprovokuoti nepavyko
Atsižvelgiant į tai, vokiečių "Handelsblatt" paskelbė atvirai provokacinį straipsnį, kurio esmė susivedė į tai, kad "Gazprom" neva "gali pradėti dujų tiekimą per "Nord Stream-2", nelaukdamas sertifikavimo".
Viskas gerai, nes bauda už tokį pažeidimą – menkas milijonas eurų, tokia smulkmena. Tačiau provokacija nepavyko, jos autoriai nesulaukė jokios "Gazprom" reakcijos. Raginimas Rusijos koncernui veikti taip, kad Angelos Merkel ir Džo Baideno pasirašytos Vokietijos ir JAV sutarties vienos iš nuostatų pažeidimas būtų toks pat ryškus ir atvirai įžūlus, yra pernelyg akivaizdus.
Štai viena iš šio susitarimo nuostatų: "Vokietija pabrėžia, kad laikysis Trečiojo energetikos paketo raidės ir dvasios Vokietijos Federacinės Respublikos jurisdikcijai priklausančio "Nord Stream-2" atžvilgiu".
Pristatymų pradžia prieš pilną sertifikavimą – ne milijoninė bauda, tai yra tiesioginiu tekstu pateiktas nurodymas: "Ponai amerikiečiai, prašome įvesti bet kokias sankcijas, kad "Nord Stream-2" niekada nebūtų pradėtas eksploatuoti".
Atsižvelgiant į didžiulį "Nord Stream-2" projekto priešininkų skaičių, tiek pačiam "Gazprom", tiek visiems jo partneriams Europoje rūpi tik vienas dalykas – "Nord Stream 2 AG" sertifikavimo procedūroje turi būti griežčiausiai laikomasi Trečiojo energetikos paketo reikalavimų.
Nereikia nė sekundei pamiršti, kad FTA parengus sprendimo projektą dėl "Nord Stream 2 AG" taikymo, šis projektas bus nusiųstas papildomai patikrinti Europos Komisijai. Norint nuspėti šios Briuselio pareigūnų patikros išrankumą, nereikia būti Nostradamu – gerai žinomas aštrus neigiamas požiūris į "Nord Stream-2" Europos Sąjungos sostinėje.
Taigi, drįstu konstatuoti: provokacija, kurią bandė paleisti minėto straipsnio autoriai, nepavyko.
Tikslinis Europos dujų rinkos modelis. 2021 m. ruduo
Taigi, viena ir, ko gero, pagrindinė plika akimi matoma priežastis, kad nei "Gazprom", nei į "Nord Stream-2" statybas savo lėšas investavusios Europos bendrovės nereiškia pretenzijų, yra tokia: jų bendras interesas – kad FAT nepraleistų nė vienos raidės, nė vieno kablelio iš naujųjų Trečiojo energetikos paketo reikalavimų, nes tik tokia nesavanaudiška meilė gali būti garantija, kad JAV vėl nepradės savo gedulingos melodijos.
Jūs juoksitės, bet mes įvedame naujas sankcijas prieš "Nord Stream-2". Tačiau yra ir antra priežastis, grynai ekonominė, dėl kurios daugelis įmonių, investavusių į "Nord Stream-2" ir jo tęsimą, elgiasi itin drausmingai.
Nuo 2010 metų Europos Komisija deda visas pastangas, kad jos sukurtas "Tikslinis Europos dujų rinkos modelis" (toliau – TEDRM) būtų pilnai ir visiškai įgyvendintas visose ES valstybėse narėse. Pagrindinis TEDRM turinys paprastas: "Tarkime tvirtą "ne" "ilgalaikėms tiekimo sutartims ir ilgalaikėms tranzito sutartims! Pakeiskime jas puikia neatidėliotina prekyba, kuri atves Europą į liberalios ekonomikos triumfą!"
Ilgalaikes sutartis su "Gazprom" sudarančios įmonės į šiuos šūkius nereagavo, pats "Gazprom" pirmenybę teikia savo verslo nuspėjamumui, o ne bandymams gauti tiesioginio pelno. Tačiau Europos Sąjungoje didžioji dauguma dujų vartotojų sutiko su nuostabiu Europos Komisijos pasiūlymu ir iš tikrųjų perka dujas neatidėliotinos rinkose – tomis pačiomis kainomis, kurias matėme visą 2021 m. rudenį.
"Gazprom" duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius tūkstantis kubinių metrų dujų, tiektų Europai pagal ilgalaikes sutartis, vidutiniškai kainavo 269,6 JAV dolerio. Būtent tokiomis kainomis didžiausi "Gazprom" partneriai gauna rusiškas dujas ir, iškėlę jas neatidėliotinai prekybai, jau parduoda jas už maždaug 1 000 USD už tą patį tūkstantį kubinių metrų. Visų pramonės ekspertų nuomone, pakeisti šią situaciją, sumažinti kainų lygį vietoje gali tik vienas dalykas – "Nord Stream-2" paleidimas, tačiau mes ką tik svarstėme, kas atsitinka šiai procedūrai.
Trumpai tariant, būtent 2019 metais priimti Trečiojo energetikos paketo pakeitimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios rudenį, o dabar ir 2021 metų žiemą Europos dujų rinkoje atsirado neįtikėtinai aukštas gamtinių dujų kainų lygis. Paradoksas akivaizdus: Europos Komisija, reikalaudama laikytis paties Trečiojo energetikos paketo raidės, baudžia visus Europos vartotojus, tarp kurių sparčiai auga liūdnai pagarsėjęs "energijos skurdo" rodiklis.
Tačiau Europos Komisija nesugeba pripažinti savo klaidos, mieliau demonstruoja neįtikėtiną užsispyrimą, o protestų šiuo klausimu nematėme nė vienoje ES šalyje. O "Gazprom" ilgalaikiai partneriai Europoje yra gana patenkinti tokia situacija: atidžiai laikantis Europos teisės aktų, šis šildymo sezonas gali atnešti pelno, prilygstančio investicijoms į "Nord Stream-2" statybą ir jo infrastruktūrą sausumoje.
Tai irgi ne paslaptis: į "Nord Stream-2" ir dujotiekius per Europos šalių teritoriją investavo tos Europos bendrovės, kurios ilgą laiką ir abipusiai naudingomis sąlygomis bendradarbiauja su "Gazprom". Ne šios bendrovės ir ne "Gazprom" atvedė Europos dujų rinką į dabartinę būklę, ne jos reikalavo apribojimų ir sankcijų "Nord Stream-2". Jų investicijos į naujus dujotiekius neveikia ir neveiks iki to momento, kai dujos tekės per "Nord Stream-2", tačiau Europos Komisijos priimti ir įgyvendinami sprendimai leidžia šias investicijas kompensuoti jau dabar, kai "Nord Stream-2" užbaigtas, ir toliau laukti, kol bus baigtos visos biurokratinės procedūros.
Ir nėra jokios priežasties, kad visi investuotojai atsisakytų tokios galimybės – nieko asmeniško, tik verslas.
Ramybės, tik ramybės
Žinoma, strateginiu požiūriu "Gazprom" yra naudinga, kad "Nord Stream-2" būtų pradėtas eksploatuoti kuo greičiau, tačiau "Gazprom" neturi ir negali turėti jokių galimybių pagreitinti šį procesą. Rusijos koncernas laikosi Europos teisės aktų ir savo veiklą vykdo griežtai jų laikydamasis.
Tai yra aksioma, tačiau čia pateikiamos kai kurios išvados, ir jos gali pasirodyti gana netikėtos. "Gazprom Export" svetainėje galite nesunkiai rasti didžiausių Europos įmonių – mūsų dujų koncerno partnerių kiekvienoje šalyje – pavadinimus. Pavyzdžiui, Vokietija, kur tokie partneriai yra "Uniper Global", "WIEH", "Wingas", "VNG AG" ir "Shell Energy". Iš penkių įmonių keturios yra "Nord Stream-2" investuotojos, tačiau tai dar ne viskas.
Rekomenduoju savarankiškai išstudijuoti šią "Gazprom" žinią ir nemažiau savarankiškai padaryti atitinkamas išvadas. Išvadas jau daro "Gazprom" finansų ir planavimo skyriai, du kartus peržiūrėję koncerno investicijų planą 2022 metams link jo didinimo. Sutikite – WIEH ir Wingas akcijų paketas leidžia "Gazprom" kantriai laukti, kol bus baigta "Nord Stream-2" teisinė sertifikavimo procedūra.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.