VILNIUS, gruodžio 20 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais vėžys nusinešė dešimties milijonų žmonių gyvybes, liga buvo diagnozuota daugiau nei 19 mln. žmonių. Tarp piktybinių navikų priežasčių mokslininkai įvardija gyvenimo būdą ir ne paskutinį vaidmenį atlieka mityba. Ar dieta padeda išvengti ligos — RIA Novosti autoriaus Aleksejaus Ognevo medžiagoje.
Daugiau obuolių, mažiau mėsainių
Pasaulio vėžio tyrimų fondo (WCRF) 2018 metų ekspertų ataskaitoje "Dieta, mityba, fizinis aktyvumas ir vėžys: pasaulinė perspektyva" pateikiamos bendros rekomendacijos, kurios prisideda prie vėžio prevencijos. Pavyzdžiui, vengti saldumynų ir perdirbtos mėsos, tokios kaip kumpis ir šoninė. Ir nepersūdyti maisto.
Šie patarimai pagrįsti moksliniais darbais, kuriuose analizuojamas ryšys tarp vėžio diagnozių dažnumo ir tam tikrų mitybos įpročių. Taigi raudonos mėsos ir jos perdirbtų produktų vartojimas didina storosios žarnos vėžio riziką. Pieno produktai, nesmulkinti grūdai ir skaidulos, priešingai, ją mažina.
Kantono sūdyta žuvis didina tikimybę susirgti nosiaryklės vėžiu, alkoholiniai gėrimai — burnos ertmės, ryklės ir gerklų, stemplės ir krūties vėžiu (prieš ir po menopauzės). Kava gi sumažina kepenų vėžio riziką.
Taip pat onkologijos profilaktikai yra perspektyvus vitaminas D, kalcis ir selenas, pažymi Nacionalinio Atėnų universiteto epidemiologijos ir medicinos statistikos profesorė, enciklopedinio straipsnio "Gyvenimo būdas, mažinantis vėžio riziką" autorė Christina Bamia.
Tačiau žmonės retai laikosi šių rekomendacijų. Pavyzdžiui, vidutinis amerikietis valgo per daug sočiųjų ir mažai mononesočiųjų riebalų, jo racione taip pat trūksta skaidulų, daržovių, vaisių ir nesmulkintų grūdų. Panašus vaizdas pastebimas daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių.
Kokia nauda nuo rekomendacijų
Kad patikrintų WCRF ekspertų išvadas, Europos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai išanalizavo 860 tyrimų apie ryšį tarp mitybos ir rizikos susirgti įvairių rūšių vėžiu. Autoriai pabrėžia, kad ne visi rezultatai yra įtikinami, tačiau yra ir patikimų išvadų.
Iš tikrųjų, pienas ir pieno produktai, kalcis ir nesmulkinti grūdai sumažina tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu, o piktnaudžiavimas alkoholiu, atvirkščiai, padidina. Nuo svaiginamojo gėrimo kenčia ir stemplė, kepenys, pieno liaukos. Pasitvirtino išvados, kad kava sumažina kepenų vėžio riziką. O be to, ir odos bazaliomas.
Švedijos mokslininkai 2020 metais paskelbė kohortos tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kaip šalyje laikomasi WCRF dietos rekomendacijų ir ar iš jų yra apčiuopiamos naudos. Jie apklausė apie 30 tūkstančių vyrų ir 25 tūkstančius moterų ir išsiaiškino, kad liūto dalis švedų nepaiso ekspertų patarimų. O veltui, nes jie veiksmingi.
Pietų Karolinos universiteto mokslininkai atskleidė ryšį tarp sveikos ir nesveikos mitybos bei vėžio tikimybės. Pirmoji orientuota į daržoves ir vaisius, bulves, ankštines daržoves. Antroji pasižymi dideliu raudonos ir perdirbtos mėsos, saldžių gėrimų, traškučių, rafinuotų angliavandenių, tokių kaip cukrus, vartojimu.
Paaiškėjo, kad nesveika mityba padidina tiesiosios žarnos vėžio riziką. Alkoholio žala ir čia pasitvirtino. Informaciją apie krūties, prostatos ir kasos vėžį dar reikia patikrinti.
Sveika mityba — pavyzdžiui, dabar pasaulyje populiari Viduržemio jūros dieta — reiškia daug vaisių, daržovių, riešutų ir ankštinių daržovių, saikingą žuvies, alyvuogių aliejaus ir alkoholio vartojimą, mažai raudonos ir perdirbtos mėsos, pieno produktų. Mokslininkų teigimu, su ja yra mažesnė tikimybė susirgti skrandžio, gaubtinės žarnos, krūties, kasos ir prostatos vėžiu.
Laikydamiesi griežtos dietos
Eksperimentai su dieta padeda suprasti, kaip maitinasi vėžinės ląstelės, ir sukurti naujus kovos su jomis būdus. Tokį darbą neseniai atliko Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai. Jie nusprendė patikrinti, ar racionas, pagrįstas angliavandenių trūkumu, slopina vėžį.
Vėžio ląstelėms augti reikia daug energijos, kurią jos pasiima iš gliukozės (angliavandenių), o lipidai reikalingi ląstelių membranoms kurti. Visa tai jie gauna iš į organizmą patenkančio maisto. Atitinkamai, jei taikytume joms bado racioną, jos nustos daugintis.
Iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad mažo kaloringumo dieta kai kuriais atvejais gali sulėtinti naviko augimą ir pailginti sergančių gyvūnų gyvenimą. Keto dietos poveikis angliavandenių trūkumui yra mažiau ištiriamas. Ji skatina organizmą pereiti prie naujų energijos šaltinių ir vietoj gliukozės naudoti ketoninius kūnus, kurie sintetinami kepenyse iš ilgos grandinės riebalų rūgščių.
Mokslininkai pelėms sukėlė kasos vėžį. Kai kuriems gyvūnams buvo taikoma keto dieta: 90 procentų riebalų, devyni procentai baltymų, vienas procentas angliavandenių. Kitoms tiesiog buvo sumažintas kalorijų kiekis keturiasdešimt procentų angliavandenių sąskaita.
Abiejų pelių grupių organizmuose sumažėjo gliukozės kiekis, sumažėjo ir stearoil-CoA desaturazės (SCD), fermento, atsakingo už sočiųjų riebalų rūgščių pavertimą nesočiosiomis, aktyvumas. Tai svarbu nepriklausomai lipidų sintezei vėžio ląstelėse, kai jų trūksta iš išorės. Čia paaiškėjo skirtumas tarp dietų. Keto dieta pernelyg aprūpino auglį riebalais — lipidų šaltiniu, o mažai kaloringa, priešingai, atėmė iš jo ir energiją ir statybines medžiagas ląstelių membranoms.
Taigi mažo kaloringumo dieta buvo veiksmingesnė slopinant naviko augimą.
Kadangi tokių eksperimentų su žmonėmis atlikti negalima, mokslininkai ištyrė 1165 pacientų, sergančių kasos vėžiu, duomenis, bandydami atsekti ryšį tarp jų mitybos ir išgyvenimo. Autoriai nustatė, kad mažai cukraus turinčiose dietose, galbūt, svarbus suvartojamų riebalų tipas, tačiau anksti daryti išvadas apie mitybos poveikį vėžio dinamikai — duomenys yra neišsamūs.
Mokslininkai pabrėžia, kad nesiekė pateikti mitybos rekomendacijų vėžiu sergantiems pacientams: mažai kaloringa mityba gali turėti pavojingų šalutinių poveikių.
Tačiau išvados bus naudingos kuriant vaistus, lėtinančius naviko augimą. Viena iš galimų gydymo strategijų yra SCD fermento, kuris atima iš naviko ląstelių galimybę gaminti nesočiąsias riebalų rūgštis, slopinimas.
"Yra daug įrodymų, kad mityba gali turėti įtakos vėžio dinamikai, tačiau tai nėra panacėja", — pasakė tyrimo autorius Matthew Vander Heiden'as, Integruojamųjų vėžio tyrimų instituto prie MIT direktorius ir praktikuojantis onkologas.
Jis pažymi, kad norint kiekvienu konkrečiu atveju pasirinkti teisingą valgymo būdą, būtina gydytojo konsultacija. Pasak jo, pacientai dažnai klausia apie galimą skirtingų dietų naudą, tačiau ne visada pakanka mokslinių įrodymų, kad būtų galima pateikti įtikinamų patarimų.
Nepriklausomi ekspertai pabrėžia, kad eksperimento su pelėmis metu gauti rezultatai yra gana svarbūs, tačiau be tolesnių klinikinių tyrimų jų negalima ekstrapoliuoti žmonėms.