VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dono valstybinio technikos universiteto (DSTU) mokslininkai kuria unikalią pramoninę kosmetikos ir medicinos kolageno gavimo technologiją. Anot jų, jūrinės medūzos pasitarnaus kaip žaliava terapiniam baltymui gaminti, kuris ne tik užtikrins aukštos kokybės kolageną, bet ir pagerins Azovo jūros ekologiją. Apie tai pranešė universiteto spaudos tarnyba, skelbia RIA Novosti.
Kolagenas yra vienas iš pagrindinių žmogaus organizmo baltymų. Plačiai naudojamas medicinoje ir kosmetologijoje sąnariams bei pažeistai odai atkurti ir stiprinti, kaip sveikatinimo injekcijų, kaukių, gelių ir kitų produktų komponentas. Biolaboratorijose kolagenas yra svarbi ląstelių kultūrų maistinės terpės dalis.
Šiandien rinkoje tiekiamas žuvies kolagenas ir galvijų odos kolagenas. Tačiau, pasak DSTU mokslininkų, šie baltymų šaltiniai gaminiui dažnai sukelia rimtų šalutinių poveikių: komerciniame kolagene gali išlikti gyvūnų ligų sukėlėjai, sukeldami sunkias alergines reakcijas ir net sąnarių bei odos implantų atmetimą.
Nauju DSTU mokslininkų projektu siekiama sukurti naują pramoninę technologiją saugiam kolagenui iš jūrinių medūzų gauti. Šis metodas taip pat turi didelę naudą aplinkai, teigia mokslininkai – pavyzdžiui, medūzų Azovo jūroje yra tiek daug, kad jos mažina kitų rūšių įvairovę.
"Pritaikę nuoseklių cheminių reakcijų grandinę, gavome gryno kolageno nuosėdas. Iš medūzų gautas baltymas bus griežtai patikrintas dėl suderinamumo su žmogaus oda, siekiant nustatyti patogenų buvimą ir alergijos saugumą", – sakė Aleksejus Jermakovas, DSTU Bioinžinerijos ir veterinarinės medicinos fakulteto dekanas.
Padidėjęs vandens druskingumas ir temperatūra, taip pat maisto tiekimo gausa prisideda prie per didelio medūzų populiacijos augimo Azovo jūroje – iš tikrųjų ji yra užteršta kelių šių rūšių biomasės pertekliumi", – aiškino ekspertai.
Medūzos, kaip žaliava kolageno gamybai, yra ypač naudingos, nes jų organizme nėra sudėtingų struktūrų, kadangi jos susideda tik iš vandens ir baltymų. Be to, jose dažniausiai nėra žmonėms pavojingų ligų sukėlėjų, pabrėžė mokslininkai. Įprastoje žvejybos praktikoje į tinklus patekusios medūzos išmetamos atgal į jūrą.
Pasak mokslininkų, šių "atsitiktinai" sugautų medūzų kiekis yra gana priimtinas pramoninei kolageno gamybai.
"Medūzos kupolą atskiriame nuo čiuptuvų, abiejose dalyse nustatydami norimo baltymo koncentraciją. Tada šios medūzos dalys chemiškai apdorojamos ir centrifuguojamos, kas leidžia atskirti vandenį ir kitus baltymus. Papildomų komponentų pridėjimas pagerina fizines savybes ir gelio struktūrą, palaiko pH balansą", – aiškino DSTU Bioinžinerijos skyriaus darbuotoja Jelena Vereščiak.
Naujos technologijos kūrimą, įgyvendintą pagal Rusijos Federacijos Vyriausybės programą "Prioritetas-2030", DSTU mokslininkai planuoja baigti iki 2024 m.