Mokslininkai nustatė ryšį tarp nerimo ir mirtinų ligų

Nerimastingas vyras - Sputnik Lietuva, 1920, 24.01.2022
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Mokslininkai nustatė, kad nuolatinis nerimas sukelia širdies ligas ir diabetą
VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Amerikos medicinos mokslininkai padarė išvadą, kad labiau nerimaujantys vyrai anksčiau suserga širdies ligomis ir diabetu. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti Amerikos širdies asociacijos žurnale "Journal of the American Heart Association".
Siekdami sekti ryšį tarp nerimo ir kardiometabolinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, insultas ir 2 tipo diabetas, rizikos veiksnių, autoriai išanalizavo vyrų senėjimo tyrimo "Normative Aging Study", pradėto 1961 metais JAV veteranų poliklinikos Bostone, dalyvių duomenis.
Medicinos darbuotojai - Sputnik Lietuva, 1920, 22.01.2022
Kalta genetika. Kodėl vieni žmonės suserga COVID-19, o kiti – ne?
Tyrime dalyvavo 1 561 vyras, kurių amžiaus vidurkis 1975 metais buvo 53 metai. Pradėję dalyvauti tyrime, jie nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ar vėžiu ir visi buvo ištirti dėl neurotiškumo.
Neurotizmas yra asmenybės bruožas, kuriam būdingas polinkis interpretuoti situacijas kaip grėsmingas, įtemptas ar slegiančias. Žmonės, turintys aukštą neurotiškumo lygį, dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip baimė, nerimas, liūdesys ir pyktis.
"Mūsų rezultatai rodo, kad didesnis vyrų nerimo lygis yra susijęs su biologiniais procesais, kurie gali sukelti širdies ligas ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Ir šis ryšys galėjo atsirasti daug anksčiau, nei įprasta manyti — galbūt dar vaikystėje ar paauglystėje", — spaudos pranešime cituojama Lewina Lee, Bostono universiteto Medicinos mokyklos psichiatrijos docentė ir JAV veteranų reikalų departamento nacionalinio potrauminio streso sutrikimo centro klinikinė psichologė.
"Nerimas siejamas su mūsų bandymais išspręsti problemą, kurios baigtis neaiški — gali būti teigiama arba neigiama. Nerimas gali būti adaptyvus, pavyzdžiui, kai tai priveda prie konstruktyvių sprendimų, arba nesveikų, ypač kai tampa nekontroliuojama ir trukdo mūsų kasdienei veiklai", — aiškina mokslininkė.
Tyrimo dalyviai kas trejus ar penkerius metus atliko fizinius ir kraujo tyrimus. Iš sveikatos būklės vertinimo parametrų autoriai pasirinko septynis kardiometabolinės rizikos veiksnius: viršutinis ir apatinis kraujospūdžio skaičius, bendras cholesterolis, trigliceridai, kūno masės indeksas, cukraus kiekis kraujyje nevalgius, eritrocitų nusėdimo greitis ir uždegimo žymuo.
Kiekvienam dalyviui buvo priskirtas balas, po vieną kiekvienam iš septynių rizikos veiksnių. Jei žmogus turėjo šešis ar daugiau didelės rizikos žymenų, mokslininkai manė, kad jam jau išsivystė kardiometabolinė liga.
Tyrėjai išsiaiškino, kad nuo 33 iki 65 metų vidutinis didelės rizikos kardiometabolinių veiksnių skaičius per dešimtmetį padidėja maždaug vienu, o iki 65 metų amžiaus vidutiniškai pasiekia 3,8. Tačiau visose amžiaus grupėse dalyviai, turintys didesnį neurotiškumo lygį, turėjo aukštesnius balus. Atsižvelgę ​​į demografines ypatybes, tokias kaip pajamos, išsilavinimas ir širdies ligų šeimos istorijoje, mokslininkai apskaičiavo, kad jiems 13 procentų didesnė tikimybė susirgti kardiometabolinėmis ligomis nei žmonėms, turintiems mažai nerimo.
Širdies skausmas - Sputnik Lietuva, 1920, 19.01.2022
Mitybos specialistė įvardijo produktus, mažinančius širdies priepuolio riziką
Naujienų srautas
0