Socialdemokratai ragina politikus užtikrinti Lietuvos saugumo interesus

LSDP ragino valdžią nenusileisti Rusijos reikalavimams riboti ginkluotės dislokavimą ir sąjungininkų pajėgų apimtis Lietuvoje
Sputnik
VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išplatino pareiškimą dėl susiklosčiusios įtampos regione, kuriame ragino politikus nukreipti visas pastangas užtikrinti Lietuvos saugumo interesus tarptautiniuose procesuose ir nesėti panikos.
LSDP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvęs ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi visiems galimiems scenarijams.
"Rusija padidino savo karinį kontingentą prie Ukrainos sienos, tai yra faktas. Taip, saugumo situacija regione išbalansuota. Tačiau sudėtinga situacija neturėtų tapti dingstimi valdžiai užmiršti vidaus problemas, nukreipti žmonių dėmesį nuo savo klaidų. Turime politikų, kurie itin linkę taip daryti. Įtampos, nerimo kurstymo politika – visada blogas pasirinkimas", – vertina Motuzas.
LSDP Krašto apsaugos komiteto pirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, viešėjusi NATO vadavietėje, pabrėžia, kad visos už Lietuvos saugumą atsakingos institucijos kasdien analizuoja padėtį.
"Kol kas nematyti deeskalacijos ženklų, Rusijos pajėgų telkimas vyksta pilnu tempu, taip pat ir Baltarusijos teritorijoje. Turime labai ramiai, adekvačiai ir atsakingai vertinti situaciją. Nesame vieni, kalbame ta pačia kalba su sąjungininkais Aljanse. Veriasi naujos galimybės užsitikrinti naujų, papildomų saugumo garantijų. Tai – taip pat mūsų siekinys", – teigia Šakalienė.
Žiniasklaida: Didžioji Britanija nori įvesti naujas sankcijas Rusijos įmonėms
Tuo tarpu LSDP savo pareiškime paragino Vyriausybę ir Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus tęsti diplomatinį dialogą dėl spaudimo Rusijai, kad būtų užkirstas kelias keliamai Rusijos "agresijai prieš Ukrainą", bei siekti didesnių NATO ir JAV pajėgų dislokavimo Lietuvoje.
Kartu LSDP ragino valdžią nenusileisti Rusijos reikalavimams riboti ginkluotės dislokavimą ir sąjungininkų pajėgų apimtis Lietuvoje bei riboti pratybų dažnį ir apimtį, "nes tai pažeistų penktą Vašingtono sutarties straipsnį ir sudarytų prielaidas skirtingų saugumo garantijų zonoms Aljanse".
Pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Rusijos ir Vakarų dar labiau įtempti, o padėtis aplink Ukrainą paaštrėjo. Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą ruošiantis "invazijai", sakydami, kad Rusijos karinės pajėgos telkiamos prie sienos su kaimynine valstybe. Atsižvelgdamas į tai, Šiaurės Atlanto aljansas stiprina savo buvimą Rytų Europoje. Visų pirma sausio 24 dieną tapo žinoma apie danų fregatos perkėlimą į Baltijos jūrą ir keturių danų naikintuvų perkėlimą į Lietuvą, ispanų laivų ir olandų naikintuvų — į Bulgariją, taip pat apie galimą prancūzų dalinių išsiuntimą į Rumuniją.
Maskva atmeta visus kaltinimus, pabrėždama, kad perkelia kariuomenę savo teritorijoje. Rusija taip pat primena, kad Ukraina nesilaiko Minsko susitarimų, numatančių paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo kontaktinės linijos. Dabar Kijevas yra sutelkęs pusę karinio personalo pasienyje su nepripažintomis DLR ir LLR ir reguliariai jas apšaudo.
Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija ne kartą pabrėžė, kad "agresijos" istorijų tikslas yra suburti užsienio kariuomenę prie Rusijos sienų. Be to, jie aiškino, kad pagrindinė eskalavimo Ukrainoje priežastis – JAV ir NATO veiksmai, tokie kaip karo instruktorių, ginkluotės ir technikos siuntimas, pratybų skaičiaus didinimas, taip įtraukiant Kijevą į karines avantiūras.
"Degsime gyvi": Radoje buvo atskleisti "pragariški" Vakarų planai dėl Ukrainos