Lietuvoje oro kokybė vis dar nesiekia PSO rekomenduojamų standartų

Daugiausia įtakos oro kokybei turėjo būstų šildymas kietuoju kuru bei transporto keliama tarša
Sputnik
VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Pernai Lietuvoje nė vieno teršalo koncentracija ore neviršijo nustatytos normos ribų, tačiau vis dar nepasiekė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų oro kokybės lygių, praneša Aplinkos ministerija.
2021 metais vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija visose miestų OKT stotyse buvo didesnė už PSO rekomenduojamus lygius. Azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija PSO gairėse rekomenduojamos normos neviršijo tik Mažeikių, Jonavos ir Kėdainių OKT stotyse, ozono 8 val. koncentracija – tik Šiauliuose ir Klaipėdoje.
"Vilniaus vandenys" įvardijo galimą plastiko šaltinį upėje
Sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracija atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.
PSO rekomenduoja taikyti daug griežtesnes nei šiuo metu galioja Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido, anglies monoksido normas aplinkos ore.

Oro taršos šaltiniai

Aplinkos apsaugos agentūros valstybinio oro monitoringo duomenimis, palyginti su 2020 m., tik vidutinė metinė KD 10 kietųjų dalelių koncentracija daug kur buvo mažesnė.
Tuo metu smulkesnių kietųjų dalelių KD 2,5, labiausiai siejamų su ankstyva mirtimi ir ligomis, sieros dioksido, anglies monoksido ir ypač transporto teršalo – azoto dioksido kiekiai aplinkos ore didėjo.
2021-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, prasčiausia oro kokybė buvo šaltuoju metų laiku, kai fiksuotas aukštas oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis, kancerogeniniu teršalu benzo(a)pirenu. Šaltąjį sezoną kai kuriomis dienomis buvo padidėjusi ir azoto dioksido koncentracija.
Lietuvoje pamažu gerėja aplinkos oro kokybė
Daugiausia įtakos tam turėjo būstų šildymas kietuoju kuru (mediena, akmens anglimi, durpėmis ir kt.) bei transporto keliama tarša.
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis spalio–kovo mėn. Palyginti su kitais mėnesiais, labai šaltą ir sausą vasarį visose tyrimų stotyse užfiksuota daugiausiai ir didžiausių šio teršalo koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų.
Ministerija pažymi, kad ne tik vietiniai teršėjai daro poveikį oro kokybei – pernai vasario pabaigoje oro užterštumas visoje šalyje itin išaugo dėl kartu su oro masėmis atneštų teršalų iš kitų Europos šalių.
Pernai kai kuriose oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse fiksuota iki 2 ir daugiau kartų didesnė nei 2020 m. maksimali 1 valandos azoto dioksido koncentracija. Pavyzdžiui, Klaipėdoje Šilutės plento, Šiaulių OKT stotyse apie 1,5 karto, Vilniuje Žirmūnuose – beveik 2, Savanorių prospekte – beveik 3, Mažeikiuose – vos ne 4 kartus. Karti pažymėta, kad šie rodikliai neviršijo nustatytos normos.
Kaip ir ankstesniais metais, sunkiųjų metalų, tokių kaip švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos nebuvo viršytos.