Lietuvoje pamažu gerėja aplinkos oro kokybė

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Aplinkos oro kokybė Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau oro tarša išlieka vienu iš pagrindinių aplinkos veiksnių, keliančių pavojų žmonių sveikatai. Apie tai rašo Aplinkos apsaugos agentūra.

Kaip ir ankstesniais metais, 2021 metais prasčiausia oro kokybė buvo šaltuoju metų laiku – aukštas oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis KD10 ir KD2,5, azoto dioksidu, benzo(a)pirenu ir kitais teršalais dažniausiai fiksuotas šiuo laikotarpiu.

Daugiausia įtakos per didelėms oro teršalų koncentracijoms šalies miestuose ir didesnėse gyvenvietėse turėjo šildymo tikslams deginamo kietojo kuro bei automobilių keliama tarša. Tačiau ne tik vietiniai teršėjai daro poveikį oro kokybei – 2021 metais vasario pabaigoje oro užterštumas visoje šalyje itin išaugo dėl kartu su oro masėmis atneštų teršalų iš kitų Europos šalių.

Agentūros duomenimis, 2021 metais vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija oro kokybės tyrimų vietose svyravo nuo 15 iki 28 µg/m³, t. y. neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), ir daug kur buvo mažesnė nei 2020 m. KD10 paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus – šis kriterijus nei vienoje oro kokybės tyrimų (OKT) stotyje nebuvo viršytas (užfiksuota nuo 3 iki 18 tokių dienų).

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis šaltuoju metų periodu (spalio–kovo mėn.). Palyginti su kitais mėnesiais, labai šaltą ir sausą vasarį visose tyrimų stotyse užfiksuota daugiausiai KD10 koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų.

Smulkios kietosios dalelės KD2,5 yra didžiausią su ankstyva mirtimi ir ligomis susijusį poveikį sveikatai darantis oro teršalas. Šių kietųjų dalelių vidutinė metinė koncentracija 2021 m. siekė nuo 6,5 µg/m3 iki 13,8 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m3), bet daugelyje tyrimo vietų buvo didesnė nei 2020 m.

Šaltojo sezono metu kai kuriomis dienomis užfiksuotas azoto dioksido (NO2) koncentracijos padidėjimas. Maksimali azoto dioksido 1 valandos koncentracija kai kuriose OKT stotyse po 1–2 dienas (leidžiama 18) viršijo ribinę vertę (200 µg/m3). Vidutinė metinė NO2 koncentracija neviršijo ribinės vertės (40 µg/m3), tačiau, palyginti su 2020 m., šio, daugiausiai transporto išmetamo, teršalo kiekis aplinkos ore padidėjo.

Ozono (O3) koncentracija Lietuvoje, palyginti su pietų Europos šalimis, yra nedidelė, tačiau beveik kasmet fiksuojame bent keletą šio teršalo padidėjimo atvejų. 2021 m. maksimali ozono 8 valandų koncentracija Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Jonavos stotyse viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3), bet niekur nebuvo viršyta siektina vertė (120 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį). Didžiausias siektinos vertės viršijimų skaičius siekė nuo 1 iki 5 dienų per metus, o pastarųjų 3 metų (2019–2021 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai buvo viršytas šis kriterijus, svyravo nuo 1 iki 4 dienų.

Siektina vertė, nustatyta benzo(a)pireno vidutinei metinei koncentracijai (1 ng/m³), 2021 m. neviršyta nei vienoje OKT stotyje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos fiksuotos žiemą, nes didžiausi jo kiekiai išmetami kietojo kuro deginimo metu.

Kaip ir ankstesniais metais, sunkiųjų metalų, tokių kaip švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos nebuvo viršytos. Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių, tačiau SO2 ir CO kiekis aplinkos ore buvo didesnis nei 2020 m.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes nei šiuo metu galioja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore. 2021 m. rugsėjį paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės, paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai, kurie parodė, kad net ir labai mažos oro teršalų koncentracijos kenkia sveikatai.

Pernai vidutinės metinės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos visose miestų OKT stotyse buvo didesnės nei rekomenduoja PSO (atitinkamai 15 ir 5 µg/m³). Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje miestų, išskyrus Mažeikius, Jonavą ir Kėdainius. Ozono 8 val. koncentracija neturi būti didesnė nei 100 µg/m³ – šį kriterijų atitiko tik Šiauliuose ir Klaipėdoje nustatytos O3 vertės. Sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.

Švarus oras yra viena iš svarbių kokybiško ir sveiko gyvenimo elementų. Keisdami savo kasdienius įpročius, žengdami net ir mažais žingsneliais galime prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Pavyzdžiui, sumažintume kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracijas rinkdamiesi trumpus atstumus (iki 2 km) mieste įveikti ne automobiliu, o pėsčiomis ar dviračiu. Arba laiku valydami ir prižiūrėdami namų šildymo įrenginius bei juose degindami tik sausą, kokybišką kietąjį kurą, žymiai mažiau išmestume į aplinkos orą kietųjų dalelių, benzo(a)pireno ir kitų pavojingų teršalų.