Pastaruoju metu viso pasaulio dėmesys nukreiptas į tai, kas vyksta Ukrainoje. Tačiau tuo pat metu auga įtampa Azijos regione, nes Vakarai (pirmiausiai JAV) stengiasi įtikinti jo valstybes pasmerkti Rusiją ir minimizuoti bendradarbiavimą su ja (prisijungti prie sankcijų režimo). Keli pavyzdžiai.
Visai neseniai Pakistano premjeras Imranas Khanas apsilankė Maskvoje, o kai grįžo namo, kilo politinė krizė ir jis buvo pakeistas - kaip jis teigia, ne be JAV pagalbos. Kartu Vašingtonas spaudžia Indiją, kad ji nepirktų rusiškos naftos.
Tačiau pagrindinis Amerikos politikos Azijos regione akcentas, žinoma, yra Kinija. Amerikiečiai nori, kad Pekinas nepadėtų Rusijai sušvelninti vakarietiškų sankcijų efektą, o jeigu jis atsisakys, grasina pasekmėmis. Iki galo tos pasekmės nėra aiškios, bet faktas tas, kad aštrėja situacija, susijusi su Taivanu.
Kinija labai jautriai reaguoja į bet kokius žingsnius, skatinančius Taivano separatizmą. Tuo tarpu JAV demonstratyviai nusiuntė ten kongresmenų delegaciją. Pekinas atsakė plataus masto karinėmis pratybomis.
Šiame kontekste taip pat reikia pažymėti, kad Amerika aktyviai parduoda Taivanui įvairią ginkluotę. Be to, neseniai pasirodė žinia, kad AUKUS bloko valstybės lygtais kviečia į savo gretas Japoniją (kuri yra tradicinė Kinijos oponentė ir pastaruoju metu pradėjo aštrinti santykius su Rusija).
Tokiu būdu, situacija aštrėja, ir viskas gali baigtis tuo, kad Pekinas jau greitai (nepriklausomai nuo to, nori to amerikiečiai ar ne) nuspręs, kad visos raudonos linijos peržengtos, ir pradės savo specialią karinę operaciją prieš Taivaną, siekdamas sugrąžinti jį "į gimtąjį uostą".
Kaip reaguotų amerikiečiai. Greičiausiai, kaip ir Ukrainos atveju, susilaikytų nuo tiesioginio karinio dalyvavimo konflikte, bet kartu su AUKUS sąjungininkais, turbūt, pasistengtų visais įmanomais būdais paremti Taivano pasipriešinimą. Taip pat, logiškai mąstant, Kinijos atžvilgiu turėtų būti įvestos griežtos ekonominės sankcijos. Ir štai šioje vietoje pats laikas prisiminti Europą.
Šiandien Vakarai daugiau ar mažiau solidariai baudžia Rusiją už jos veiksmus Ukrainoje. Atitinkamai, Amerika turėtų siekti, kad konflikto Taivane atveju europiečiai prisijungtų prie jos sankcijų Kinijos atžvilgiu - tuo labiau, kad Vašingtonas jau seniai plėtoja Kinijos kaip autoritarinės grėsmės visam laisvam Vakarų pasauliui diskursą.
Ir kaip tada elgtis Europai? Viena vertus, reikėtų prisijungti prie sankcijų režimo. Kita vertus, jau ekonominis karas su Rusija sukūrė jai daug problemų, o toks pat karas su Kinija (naivu būtų tikėtis, kad Pekinas neatsakys) gali kritiškai pabloginti jos padėtį. Paprastai tariant - sužlugdyti.
Tiesa, galima pasakyti, pavyzdžiui, kad Taivano atvejis yra kitoks ar kad Europos sankcijos Kinijos atžvilgiu negali būti įvestos, nes tai pakenks Europai labiau nei Kinijai. Tačiau tuomet Vakarų įvaizdis pasaulyje visai žlugs, nes didesnį nenuoseklumą (dvigubus standartus) būtų sunku įsivaizduoti. Trumpai sakant, situacija be gero sprendimo.
Apibendrinant, galima teigti, kad Rytų Azijoje bręsta konfliktas dėl Taivano. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad jis neišvengiamas, kol kas nėra pagrindo. Tačiau situacija aštrėja, ir Europai reikia ruoštis scenarijui, kurio rėmuose teks priiminėti fundamentalius sprendimus dėl tolimesnių santykių su Kinija - išsisukti kaip Lietuvos atveju (kada Pekinas demonstratyviai "nubaudė" Vilnių, o ES iš esmės apsiribojo tik Kinijos kritika) nepavyks.
Bendrai paėmus, vis dažniau susidaro įspūdis, kad visoje šitoje pasaulinėje betvarkėje Europa atsiduria blogiausioje padėtyje, ir keisčiausia, kad ji ne tik stumiama į tokią padėtį, bet dar ir savo rankomis ją blogina. Gal laikas pradėti galvoti, kol netapo per vėlu?
Tuo labiau, kad Korėjos pusiasalyje pastaruoju metu vyksta raketiniai bandymai ir kalbama apie branduolinius smūgius. O šiuolaikiniame pasaulyje nuo Azijos iki Europos vienas žingsnis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija