VILNIUS, bir 14 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Rengiant įstatymą, nuspręsta pasinaudoti kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi, pavyzdžiui, Lenkijos ir Vokietijos, kur daugiau nei 50% priešgaisrinių tarnybų sudaro savanoriai, tarnaujantys be atlygio.
Tokiu būdu valstybė planuoja sutaupyti apie tris milijonus eurų, nes savanoriška tarnystė yra neapmokama, o sutaupytos lėšos bus panaudotos naujos įrangos pirkimui ir automobilių parko atnaujinimui.
Ar atsiras savanorių?
Pirmiausia kyla klausimas, ar sugebės iš aplinkinių kaimų ir gyvenviečių susirinkę savanoriai tinkamai užgesinti gaisrą? Ar susiburs reikalingas savanorių skaičius?
Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kurkulis, atsakingas už pataisų įgyvendinimą, tikina, jog nėra priežasties nerimauti:
''Iš karto pasakysiu, jog mes neketiname visiškai pakeisti profesionalų savanoriais. Šios pataisos bus taikomos tik kaimo vietovėse — miestuose tarnyba dirbs be pokyčių".
Anot jo, asmenys, norintys tapti ugniagesiais–savanoriais, bus mokomi nemokamai. Kursai, kurių metu savanoris įgis būtiniausius įgūdžius gaisro likvidavimui, trunka 32 valandas. Vėliau numatytas kasmetinis kvalifikacijos kėlimas, kurį taip pat finansuos valstybė.
Apmokytiems savanoriams, vykstantiems į gaisro gesinimo vietą, bus skirta penkių eurų už valandą dydžio kompensacija. Taip pat jiems bus nemokamai suteikta ekipuotė, apmokamos ryšio paslaugos ir kuro sąnaudos vykstant gaisro gesinti.
Kurkulis pabrėžia, kad per du pirmuosius mėnesius jau 300 savanorių pasirašė sutartis su savivaldybėmis, buvo apmokyti ir jau tarnauja. Tam, kad būtų galimybė atsisakyti ugniagesių paslaugų, reikia suburti 2000 savanorių.
Savanoriai turi padėti profesionalams
Vilniaus rajono priešgaisrinės apsaugos kontrolės skyriaus viršininkas Artūras Vaišnoras – vienas iš savanoriškos priešgaisrinės tarnybos sukūrimo iniciatorių.
Vaišnoro manymu, kad būtų galima paskatinti reikiamą skaičių žmonių savanoriškam darbui, reikalinga motyvacija. Deja, papildomoms lengvatoms valstybė neturi lėšų. Kadangi savanoriai turi užsidirbti "duoną kasdieninę", reikalingas jų darbdavių sutikimas ir galimybė šiems žmonėms sudaryti lankstų darbo grafiką arba suteikti laisvadienį po gaisro gesinimo.
Norvegijoje su savanoriais sudaroma trišalė sutartis tarp savanorio, savivaldybės ir darbdavio.
Artūras Vaišnoras įsitikinęs, kad visiškai atsisakyti ugniagesių-profesionalų paslaugų būtų neracionalu: tai nepadėtų papildomai sutaupyti lėšų.
Lietuvos ugniagesiai-savanoriai dalinasi patirtimi su kolegomis iš kitų šalių, kuriose savanoriška veikla jau turi savo tradicijas. Vienas iš pavyzdžių – Lenkija. Į neseniai surengtas jaunųjų ugniagesių varžybas lenkų savanoriai į Lietuvą atvežė vaikų komandą.
Pirmoji priešgaisrinė savanorių tarnyba buvo įsteigta 1992 metais, todėl šis judėjimas turi gilias šaknis ir tradicijas. Būti savanoriu Lenkijoje labai garbinga ir kilnu.
Kartu su savanoriais uoliai dirba specialistai, kurie savo laisvalaikiu taip pat gali prisijungti prie šios veiklos. Įdiegta operatyvi priešgaisrinių komandų informavimo sistema. Pavojaus signalas užfiksuojamas "sistemos 112" valdymo pulte, operatorius nedelsiant skambina savanorių skyriaus vadui, kuris telefonu informuoja savo pavaldinius, patvirtinančius savo pasirengimą išvykti SMS pranešimais per 5 – 8 minutes. Tokiu būdu per 15 minučių savanoriai būna pasiruošę išvykimui.
Perimti kaimynų patirtį ar sukaupti savąją
Ar pavyks Lietuvai perimti kaimynų patirtį – nelengvas klausimas. Dabar, kai Lietuvos provincijoje klesti bedarbystė, kuomet mūsų šalies gilumos gyventojai, praradę viltį sulaukti geresnio gyvenimo, degraduoja – pasiekti tokių rezultatų kaip Lenkijoje bus labai sudėtinga.
Reikia atsižvelgti į tai, kad Lenkijos provincija nepatyrė tokio masto migracijos kaip Lietuva. Ko gero, mums artimesnis Italijos pavyzdys. Ten viskas priklauso nuo šalies regiono: vienuose vyrauja savanorių tarnybos, o kai kur išsiverčiama be jų.
Visame pasaulyje suteikiamos lengvatos yra vienas pagrindinių dalykų, skatinančių žmones įsijungti į savanorių gretas.
Pavyzdžiui, transporto, žemės, turto mokesčių lengvatos ir ktos. Jei mūsų valstybėje pagrindiniu motyvu savanorių veiklos plėtrai bus ketinimas sutaupyti – rezultatų nebus.
Skatinti ir skirti lėšų savanoriškos veiklos plėtrai, įtraukiant į šį procesą kuo daugiau visuomenės, yra būtina. Juk pavojuje ne tik mūsų piliečių turtas, bet ir gyvybė.
