VILNIUS, rugp 2 — Sputnik. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad 57% šalies piliečių palaiko mirties bausmės įvedimą, praneša Sputnik Baltarusija.
"To nori 57% piliečių, ir jei parlamentas balsuos už tai, niekas negalės tam sutrukdyti", — pasakė prezidentas interviu italų televizijos kanalui RaiNews24 metu.
Liepos 16-osios naktį Turkijoje grupė maištininkų mėgino įvykdyti karinį perversmą. Pagrindinė konfrontacija vyko Ankaroje ir Stambule. Šalies vadovybė paskelbė, kad pučas nuslopintas. Pučo metu žuvo 246 žmonės, neskaitant pučistų. 2185 žmonės buvo sužeisti. Liepos 21-ąją Turkijos parlamentas pritarė nepaprastosios padėties įvedimui šalyje trims mėnesiams. Po įvykio Turkijos prezidentas užsiminė apie galimą mirties bausmės sugrąžinimą, kad būtų nubausti įtariami sąmokslininkai — ši bausmė buvo oficialiai uždrausta 2004-aisiais, o Turkijoje paskutinį kartą ji buvo pritaikyta 1984 metais.
Turkijos narystė ES
Liepos 18 dieną Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdžio metu, aptardami įvykius Turkijoje, užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą konstitucinei Turkijos valdžiai bei pasmerkė bandymą įvykdyti karinį perversmą, tačiau paragino šalies vadovus susilaikyti nuo represijų ir išsakė lūkesčius, kad Turkijoje būtų užtikrinti teisės viršenybės, demokratijos ir žodžio laisvės principai, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bei kiekvieno teisė į nešališką teismą.
Buvo pažymėta, kad nerimą kelia Turkijoje prasidėjusi diskusija dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad mirties bausmės grąžinimas turėtų itin neigiamos įtakos Turkijos ir ES deryboms dėl narystės Bendrijoje.
"Turkija yra ES kandidatė, viena svarbiausių ES partnerių, ir mirties bausmė yra nesuderinama su šiuo statusu", — sakė ministras.
Vienintelė Europoje
Kaimyninė Baltarusija — paskutinė Europos valstybė, kurioje tebegalioja mirties bausmė. Nuo 1987 metų šalyje taip pat galioja ir įkalinimas iki gyvos galvos.
Mirties bausmė Baltarusijoje liko galioti po 1996 metų referendumo, per kurį 80,5% balsuojančiųjų pasisakė prieš jos panaikinimą.
Griežčiausia bausmė gresia už nužudymą, tarptautinį terorizmą, sabotažą, valstybės išdavimą, siekimą nelegaliai perimti valdžią, milicijos funkcionieriaus nužudymą.
Lietuvoje mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas 1996 metais, o 1998 metų gruodžio 21 dieną Seimas mirties bausmę panaikino.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki mirties bausmės sustabdymo ji buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems.
