VILNIUS, rugp 9 — Sputnik. Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas tikina, kad perkeliant per mėnesį ne daugiau kaip 50 pabėgėlių, Lietuva nesugebės iki kitų metų pabaigos priimti 1105 užsieniečių, praneša BNS.
"Tokiu tempu nebus įvykdytas (įsipareigojimas)", — sakė ministras.
Tačiau jis pabrėžė, kad laiku neperkėlus nustatyto pabėgėlių skaičiaus, jokių sankcijų nenumatoma.
"Ne, sankcijų nenumatyta. Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri kol kas nepilnai įvykdo įsipareigojimus. Kitos valstybės susiduria lygiai su tokiomis pačiomis problemomis kaip Lietuva", —tvirtino Žilinskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad skubinti perkėlimo proceso neketinama.
"Niekas nesirengia nieko skubinti. Visų pirma, tai saugumo patikros. Jeigu matėte, savaitgalį Europos Sąjungos Saugumo komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuva neva atsirinkinėja pabėgėlius. Aš galiu sakyti: taip, mes tą darėme ir darysime, nes mums mūsų valstybės ir žmonių saugumas yra svarbiausia. Tikrai nieko skubinti ir su niekuo lenktyniauti nesirengiame", — sakė vidaus reikalų ministras.
Atvykstantys grėsmės šalies saugumui nekelia
Šiuo metu Lietuva yra priėmusi 82 pabėgėlius.
Žilinskas svarstė, kad būtų galima priimti daugiau migrantų, jeigu būtų patvirtina jau parengta tvarka, pagal kurią į Lietuvą atvykę pabėgėliai savo lėšomis iškart galėtų išsinuomoti būstą, jų nereikėtų apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
"Parengta tokia tvarka, kad, jeigu užsieniečiai turi savų lėšų ir gali išsinuomoti gyvenamąjį būstą kitur, nebūtina gyventi Rukloje", — sakė ministras.
Jis akcentavo, kad į Lietuvą perkelti asmenys grėsmės šalies saugumui nekelia. Anot ministro, užsieniečiai tikrinami per keturgubą saugumo filtrą. Pirminį patikrinimą atlieka Europos Sąjungos agentūros Graikijoje ir Italijoje bei Jungtinių Tautų vyriausiojo komisaro biuras Turkijoje, po to anketas ir asmenis tikrina Italijos, Graikijos, Turkijos tarnybos.
Pastaruoju metu pabėgėlių perkeliama dažniau nei metų pradžioje, nes sukurtas aiškus patikrinimo mechanizmas, užmegzti geri santykiai su Italijos, Graikijos ir Turkijos institucijomis.
Ministrą išsikvietusios valdančiosios Darbo partijos atstovai teigia, kad ES nustatytos kvotos turi būti atšauktos ir į Lietuvą pabėgėliai neturi būti vežami.
"Pažiūrėkite, kas vyksta Europoje. Pažiūrėkite, kaip vilkikais, peiliais pjaustomos kunigų gerklės, traiškomi žmonės ir pan. Nematyti, kad situacija keičiasi, ir neginti savo valstybės, jos piliečių artimiausioje ateityje — tai gali tik nemylintys tėvynės politikai. Keičiasi situacija ir turime reaguoti", — antradienį Seime žurnalistams sakė Darbo partijos lyderis europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Jis teigė neišgirdęs atsakymo, kas laukia Lietuvos po 30 metų, jeigu pabėgėlių priėmimo politika bus tęsiama, o integracija bus tokia pat nesėkminga, kaip kitose Europos valstybėse.
Žilinskas savo ruožtu priminė "darbiečiams", kad jų iniciatyva birželį pasirašytas valdančiųjų partijų susitarimas, kuriuo pasisakyta prieš privalomas pabėgėlių įvedimo kvotas, bet pažymėta, jog dabartinis Lietuvos įsipareigojimas per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius bus įvykdytas per nustatytą terminą.
"Šio susitarimo nuostatos ir pozicija gali būti keičiama Seime, priėmus pakeitimus daugiau kaip pusės Seimo narių balsais", — sakė Žilinskas.
Briuselis pabėgėlių kvotas numatė, siekdamas palengvinti Graikijai ir Italijai tenkančią naštą. Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Kol kas Lietuva priėmė 82 asmenis.
Apie 46% Lietuvos gyventojų visiškai nepritaria pabėgėlių priėmimui, beveik 49% apklaustųjų pritaria pabėgėlių priėmimui su tam tikromis išlygomis.
