VILNIUS, rugp 28 — Sputnik. Mokslininkai paskelbė atradę Žemės dydžio planetą, kuri sukasi aplink mūsų Saulei artimiausią žvaigždę, praneša BNS.
Mokslininkai atveria masinančią gyventi tinkamo pasaulio perspektyvą, tikintis, kad vieną dieną tą pasaulį galės ištirti robotai.
"Planeta, vardu Proksima b, yra "nuosaikioje" zonoje, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo — vienas svarbiausių gyvybės ingredientų", — skelbia mokslo žurnalas "Nature".
Išvados, paremtos per 16 metų surinktais duomenimis.
"Mums pagaliau pavyko pademonstruoti, kad mažos masės planeta, tikriausiai — uolinga, sukasi aplink žvaigždę, artimiausią mūsų Saulės sistemai", — sakė vienas tyrimo autorių Julienas Morinas (Žiuljenas Morenas), Monpeljė universiteto Pietų Prancūzijoje astrofizikas.
Anot Moreno, Proksima b turbūt bus pirmoji egzoplaneta, kurią aplankys žmonių pagamintas zondas. Egzoplanetomis vadinamos visos planetos, esančios ne mūsų Saulės sistemoje.
Pagrindinis tyrimo autorius Guillemas Anglada-Escude (Giujemas Anglada-Eskudė), Londono karalienės Marijos universiteto astronomas, šį atradimą pavadino "kartą gyvenime pasitaikančia patirtimi".
Dirbdama su Europos pietų observatorijos teleskopais dykumoje Čilės šiaurėje ir pasinaudodama vadinamuoju Dopplerio (Doplerio) metodu, jo komanda aptiko Proksimą b ir aprašė jos savybes.
Anksčiau šiais metais profesionalai 60 dienų stebėjo gravitacinį poveikį jos žvaigždei — Kentauro Proksimai.
Reguliarūs žvaigždės spektro pokyčiai, pasikartojantys kas 11,2 dienos, padėjo išsiaiškinti, kad žvaigždė tai juda mūsų Saulės sistemos link, tai tolsta nuo jos, maždaug 5 kilometrų per valandą — tingaus pasivaikščiojimo — greičiu.
Gyvybei palankios sąlygos
2000-2014 metais vykdytų stebėjimų medžiaga buvo nepakankama vienareikšmėms išvadoms padaryti, bet palyginę ją su kitais duomenimis ir atmetę kitas tikėtinas priežastis tyrėjai nustatė, kad silpnus Proksimos šviesos spektro pokyčius lemia aplink žvaigždę besisukančios planetos gravitacijos poveikis.
"Jokių abejonių nėra — radome planetą, besisukančią aplink Kentauro Proksimą", — per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Anglada-Eskudė.
Ši žvaigždė tėra už keturių šviesmečių nuo Saulės — kitaip tariant, mūsų namo kieme, vertinant pagal mūsiškės Paukščių Tako galaktikos mastus. Naujai atrastos planetos masė — apie 1,3 karto didesnė negu Žemės. Ji skrieja už maždaug 7 milijonų kilometrų nuo savo žvaigždės. Proksimą b nuo jos žvaigždės skiriantis atstumas — 21 kartą mažesnis negi atstumas tarp Saulės ir Žemės orbitos. Jeigu ši planeta suktųsi aplink mūsiškę Saulę, ji būtų iki baltumo įkaitęs ugnies kamuolys.
Tačiau Kentauro Proksima yra vadinamoji raudonoji nykštukė, o jos paviršiaus temperatūra daug mažesnė negu Saulės. Dėl to naujai atrasta planeta skrieja gyvybei palankioje vadinamojoje Auksaplaukės juostoje. Proksimos b temperatūra nei per daug karšta, nei per daug šalta, todėl tikėtina, kad jos vanduo neišgaravo ir nevirto ledu.
Vis dėlto skystas vanduo — ne vienintelė žemiškojo tipo gyvybės atsiradimui būtina sąlyga. Gyvybei reikalinga atmosfera, o apie Proksimos b atmosferos savybes mokslininkai kol kas ničnieko nežino.
Dėl planetą veikiančio stipraus centrinio šviesulio gravitacijos lauko Proksimos b viena pusė yra visada atsigręžusi į savo žvaigždę, o kita — amžinai skendi šešėlyje, kaip ir mūsų Mėnulis Žemės atžvilgiu.
Egzoplanetos
Mokslininkai yra atradę jau apie 3,5 tūkstančius egzoplanetų. Pirmosios tokios planetos egzistavimas buvo patvirtintas 1995 metais.
Dauguma mums žinomų egzoplanetų yra dujinės milžinės, panašios į mūsų Jupiterį arba Neptūną, o jų sąlygos — nepalankios gyvybei. Apie 10% žinomų egzoplanetų yra uolingosios, bet dauguma jų per šaltos arba per karštos, kad paviršiuje galėtų būti skysto vandens. Saujelė planetų besisukančių gyvybei palankioje zonoje, išskyrus Proksimą b, yra per toli, kad jas kada nors pasiektų žmonės.
Pavyzdžiui, praeitais metais NASA paskelbė atradusi planetą Kepler 452b, kuri yra apie 60% didesnė negu Žemė. Joje gali būti veikiančių ugnikalnių ir vandenynų, temperatūra panaši į mūsų planetos, o metai trunka 385 dienas. Deja, Kepler 452b yra už 1,4 tūkstančių šviesmečių, tad žmonijai mažai vilčių kada nors pasiekti šią Žemės dvynę prognozuojamoje ateityje.
Nors Proksima b kosmoso mastu yra visai šalia, ji vis tiek per toli, kad žmonės ją galėtų pasiekti naudodami dabartines chemines raketas.
