VILNIUS, rug 20 — Sputnik. Sovietmečiu Lietuva apie 6% savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys, buvo ne TSRS išlaikytinė, o donorė, teigia Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis.
Kruminis taip pat pabrėžia, kad "apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais".
"Visa sovietinio periodo literatūra kalba apie tai, kad didžiulė pagalba buvo teikiama iš centrinio TSRS biudžeto. Tačiau pagal duomenis, kuriuos radau apie Lietuvą, nors ne tiek ir daug, bet apie 5-6% dotuodavo TSRS biudžetą", — BNS teigė Kruminis.
Mokslininkas, kartu su Latvijos Vyriausybės sudaryta ekspertų komisija, antradienį Vilniuje pristatė sovietinės okupacijos žalos apskaičiavimo metodiką ir surinktus archyvinius finansinius dokumentus.
Mokslininkų skaičiavimais, 1946-1990-aisiais Latvija TSRS skyrė apie 18% nacionalinio biudžeto pajamų, arba 15,9 milijardų rublių, skaičiuojant pagal 1961-aisiais buvusį rublio kursą. Šie metai pasirinkti kaip valiutos stabilumo atskaitos taškas.
Anot Kruminio, Lietuvoje šie skaičiavimai kol kas nėra atlikti, kadangi tam reikėtų surinkti daugaiu archyvinės medžiagos.
Ekspertų teigimu, skirtumas tarp Baltijos ir kitų TSRS valstybių nacionalinių biudžetų surenkamų pajamų ir išlaidų, kurios buvo mažesnės keliais procentais, buvo skiriamas TSRS biudžetui — tiesa, dalis šių dotacijų vėliau grįždavo į nacionalinius biudžetus.
Latvijos ir Lietuvos centriniuose valstybiniuose archyvuose mokslininko surinkti 1946-1949 metų dokumentai rodo, kad apie 30% Lietuvoje tuo metu surenkamo biudžeto buvo išleidžiama kariuomenės ir nacionalinio saugumo sričiai. Pavyzdžiui, 1949-aisiais tam buvo skirta 725 milijonai rublių. Anot jo, tai paneigia ir plačiai paplitusį mitą, jog pinigai buvo skiriami Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, ekonomikos vystymui.
Kruminio pateiktais skaičiavimais, Lietuvoje 1949-aisiais nacionalinės ir iš centrinio TSRS biudžeto įplaukusios pajamos siekė 2,61 milijardus rublių, išlaidos — apie 2,46 milijardus rublių. Būtent šis skirtumas — apie 150 milijonų rublių — anot mokslininko, ir atiteko centriniam TSRS biudžetui. Estijoje šis skirtumas 1949-aisiais buvo beveik 140 milijonų rublių.
Jis neabejoja, kad ši metodika galėtų praversti Lietuvai skaičiuojant okupacijos žalą.
"Bet kompensacija iš TSRS man yra antraeilis dalykas. Svarbiausia, kad mes sugriautumėte tuos mitus (…), tą dezinformaciją, kuri yra pateikiama", — teigė jis.
Lietuvos bandymai apskaičiuoti žalą
Su Latvijos mokslininku sutinka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Birutė Burauskaitė sakydama, kad galėtų būti papildyti 2000-aisiais atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos okupacijos žala įvertinta apie 80 milijardų litų (20 milijardų JAV dolerių pagal tuometį kursą).
"Manau, kad galima būtų ne perskaičiuoti, o tiesiog papildyti skaičiavimus, kurie jau atlikti: demografiniai nuostoliai — įvairiais laikotarpiais ir būdais prarasti žmonės, jų sveikata, palikuonių likimai turi būti įvertinti. Yra aplinkosaugos, sugriauto ūkio aspektas, nepasiektų dalykų, kuriuos mes būtume pasiekę, kadangi mūsų ekonomika vystėsi panašiai, kaip Danijos ar Suomijos (…). Kadangi jie užčiuopė tą dalyką per finansinius dokumentus, norime tuo pasinaudoti", — BNS sakė Burauskaitė.
Ji sako jau kreipusis dėl duomenų, apie kuriuos kalba kolegos iš Latvijos, į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, vėliau bus sprendžiama dėl jų panaudojimo.
"Aš vakar šnekėjau su archyvo vadovu — jie duos specialistą, kadangi iš šalies žmogui užima daugiau laiko. Specialistui vietoje surasti nesudėtinga, o atlikti analizę — pažiūrėsime, tikriausiai koks nors finansų specialistas bus, kurį mes nusisamdysime", — teigė ji.
2000-aisiais Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičius, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maždaug 20 milijardų JAV dolerių (apie 80 milijardų litų pagal tuometį JAV dolerio kursą), Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta.
2012-aisiais, Seimui bebaigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, kuri turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo. Komisijos vadove buvo paskirta Burauskaitė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.
