VILNIUS, rug 27 — Sputnik. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu aptarė policijoje vykdomas pertvarkas, pranešė prezidentūros kanceliarija.
Dėl policijos vykdomos reformos pastaruoju metu skundžiasi ir šalies gyventojai, ir pareigūnai. Pasak prezidentės, skubota reforma kol kas kelia daugiau klausimų, nei suteikia atsakymų.
"Policijos vadovybė turi labai atsakingai įvertinti 20 iš 65 teritorinių komisariatų pradėtų pertvarkų rezultatus, įsitikinti, kad jos tikrai pasiteisino — tai yra užtikrinti, jog policija dirba geriau, o žmonės jaučiasi saugiau — ir tik tuomet tęsti reformą", — pabrėžė prezidentė.
Šiandienos susitikimas surengtas po praėjusią savaitę pareigūnų profesinės sąjungos išsiųsto kreipimosi į šalies vadovę, kuriame kritikuojama policijos pertvarka.
Šalies vadovės teigimu, reagavimo greitis negali tapti vieninteliu reformos tikslu, būtinas sisteminis požiūris. Policijos profesionalumas ir tyrimų kokybė, nusikalstamumo mažinimas ir spartesnis nusikaltimų išaiškinamumas, didesnis šalies gyventojų saugumas negali būti nustumti į antrą planą.
Todėl, pasak prezidentės, už policijos veiklos organizavimą atsakinga policijos departamento vadovybė turi užtikrinti, kad vykdant reikalingas pertvarkas policija neprarastų profesionaliausių savo pareigūnų, tiriančių sudėtingus nusikaltimus. Taip pat būtina užtikrinti, kad nenukentėtų šalies gyventojų saugumas ir būtų užtikrinta viešoji tvarka.
Prezidentė akcentuoja, kad policijos vadovybė privalo garantuoti ne tik operatyvų reagavimą į įvykius, bet ir ikiteisminių tyrimų kokybę, o svarbiausia — nusikaltimų išaiškinamumą. Taip pat vykdant pertvarką būtina tinkama komunikacija, kad visi pareigūnai būtų suprantamai informuoti apie reformos tikslus ir pasirengę pokyčiams naujomis sąlygomis.
Anot prezidentės, Lietuvos policijos darbas turi būti organizuotas remiantis geriausia tarptautine praktika.
BNS žiniomis, komisaras Linas Pernavas tvirtino, jog bus atsižvelgta į prezidentės pastabas ir į profesinių sąjungų kritiką. Anot jo, policijos vadovybė iš pradžių įvertins pilotinių projektų efektyvumą, tačiau kada tiksliai tai bus padaryta, neatskleidė.
Policijos reformos ypatumai
Birželį pradėta reforma siekiama centralizuoti policijos administravimą ir pertvarkyti padalinius. Pertvarkant policiją planuojama sujungti viešosios ir kriminalinės policijos skyrius rajoniniuose padaliniuose, tai jau padaryta keliuose komisariatuose, vienas reformos tikslų — padidinti patruliuojančių pareigūnų skaičių nuo šiuo metu esančių 1,6 iki 3 tūkstančių.
Iki 2020-ųjų tikimasi pasiekti, kad mažiausias pareigūnų darbo užmokestis būtų 1000 eurų. Komisaras jau anksčiau yra įvardijęs, kad po reformos iš beveik penkių dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15, iš 80 policijos budėtojų skyrių palikti dešimt.
Policijos departamentas nurodo, kad ketinama daugiau lėšų skirti pareigūnų fiziniam ir psichologiniam pasirengimui, kvalifikacijos kėlimui, darbo priemonėms.
Pernavas tikina, kad areštinės ir policijos budėtojų skyriai jau dabar yra reorganizuoti, ateityje laukia kriminalinės ir viešosios policijos skyrių jungimas.
Reformą kritikuoja profesinės sąjungos: baiminasi atleidimų, neproporcingai padidėsiančio darbo krūvio ir atsirasiančių naujų funkcijų, kelia klausimus dėl reformos efektyvumo. Pareigūnai nepatenkinti planais tyrėjams regioninėse policijos įstaigose priskirti nebūdingų funkcijų — užtikrinti viešąją tvarką, patruliuoti, nes tam pasirengę ne visi pareigūnai. Pareigūnų teigimu, dėl to sumažės išaiškinamų nusikaltimų, sumažės ikiteisminio tyrimo kokybė.
Pernavas gindamas pertvarką yra sakęs, kad pokyčiams labiausiai priešinasi "miegantys" pareigūnai.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie devynis tūkstančių policijos pareigūnų.
