Ivan Tkač, Sputnik Lietuva.
Priešrinkiminins populizmas: kas daugiau pažadės?
Populiariausia šios kampanijos tema ― pasiūlymas sumažinti Seimo narių skaičių ir jų atlyginimą. Politikos debatuose dalyvaujantys kandidatai konkuruoja tarpusavyje, siūlydami sumažinti liaudies tarnų skaičių nuo 141 iki 101 deputato, nors šiuo pasiūlymu atmetama galimybė gauti Seimo nario mandatą beveik 30% norinčiųjų.
Politikai siūlo kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas, padidinti atlyginimą ir šalį paversti žydinčia oaze, asfaltuoti visus vietinės reikšmės kelius.
Labiausiai nustebino Darbo partijos narys Jonas Pinskus, kuris pažadėjo rinkėjams suteikti naujus butus.
Tačiau atliekamos apklausos rodo, kad tarp žmonių auga nusivylimas. Lietuviai jau niekuo netiki, ir dauguma ketina ignoruoti rinkimus.
Tradiciškai Lietuvos rinkėjai nėra labai aktyvūs. Atvykimas balsuoti daugeliu atvejų siekia ne daugiau 50%, bet šiemet politologai prognozuoja dar žemesnį rinkimų aktyvumą ― apie 40% rinkėjų.
Socialdemokratų ir konservatorių simbiozė
Sociologai skelbia paskutinius prieš rinkimus (išankstiniai rinkimai jau prasidėjo) politinių įvertinimų rezultatus.
Kaip visada, jie skelbiami su didele paklaida, nes rezultatai priklauso nuo apklausos regiono.
Pavyzdžiui, kairiujų partijos pozicija yra stipresnė vakarų Lietuvoje, o dešinieji stipresni rytinėje šalies dalyje.
Taip yra dėl susiklosčiusių rinkimų tradicijų ir partijų galimybių.
Be to, kokia bebūtų rinkėjų valia, aiškiai matoma dviejų partiju lyderystė: Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Šis faktas suteikia teisę kalbėti apie sąlyginę dviejų partijų sistemą Lietuvoje.
Socialdemokratus ir konservatorius vienija specifinė simbiozė ― neatsitiktiniai jie be ypatingų pokyčių pastaraisiais metais dalinasi valdžia.
Šių partijų artumą įrodo ir vieninga nuomonė balsuojant svarbiais šaliai klausimais, nepaisant to, kad šių metų šaukimo Seime Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra opozicijoje.
Šios partijos atstovai palaikė apribojančius darbuotojų teises Darbo kodekso pakeitimus.
2016-ieji rinkimų metai ― ne išimtis. Pasak atliktų rugsėjo 19-27 tyrimų, pirmają vietą (15,6%) užima socialdemokratai, nors jų padėtis šiek tiek pablogėjo po "auksinių šakučių" skandalo, kai Lietuvos respublikos Krašto apsaugos ministerija, vadovaujama Juozo Oleko, surengė virtuvės įrankių pirkimą padidintomis kainomis. Be to, naujas Darbo kodeksas paveikė ir reitingus.
Konservatoriams žadama 13,7% balsų. Ši partija, laimėjusi 2008 metų rinkimus, prarado rinkėjų simpatijas krizės metu.
Priimtos ekonominės reformos, grindžiamas biudžeto, darbo užmokesčio, pensijų mažinimu, išgąsdino žmones. Tai vis dar trukdo partijai judėti pirmyn.
Ne padėjo ir lyderio kaita. Pirmininko vietą nuo praėjusių metų užima konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio anūkas ― Gabrielius Landsbergis. Ir nors jį remia jo paties suburta jauna komanda, sena struktūra neapleidžia savo pozicijų. Partijos viduje kyla nesutarimų, o tai nepadeda augti jos populiarumui.
Tarp šių politinių banginių į dabartines varžybas įniko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vadovaujama Ramūno Karbauskio, kuris, pasak įvertinimų, gali įgyti 14,2%.
Trečiosios jėgos fenomenas
Lietuvos politiniame gyvenime aiški nuolatinė tendencija: kaskart, kai parlamento rinkimuose pasirodo trečioji jėga ― nauja vienos dienos partija ar ''pamiršta'' partija, kuri sėkmingai surenka balsus iš dviejų tradicinių partijų ir patenka į Seimą.
Taip 2004-ieji metai tapo labai svarbais Darbo partijai, kuriai vadovauja rusų kilmės magnatas Viktoras Uspaskichas. 2008-aisiais metais į Seimą pateko Tautos pažangos partija, kurios įkūrėju tapo populiarus televizijos laidų vedėjas ir pramogų pasaulio atstovas Arūnas Valinskas.
2012-ųjų metų Parlamento rinkimų metu į šalies politinį gyvenimą triukšmingai įsiveržė Violetinė partija, arba "Drąsos kelias". Šiam politiniam judėjimui vadovavo buvusi teisėja Neringa Venckienė, stojusi į kovą su pedofilija.
Parlamento rinkimai ― 2016 pasižymi nauju trečiosios jėgos atsiradimo scenarijumi. Šį kartą staigiai iškilo ne nauja, o gerokai pamiršta partija ― Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vadovaujama Ramūno Karbauskio.
2001-aisiais metais Karbauskis sukūrė partiją su buvusia pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjere, vadinama "gintarine ledi", Kazimera Prunskiene ir tapo naujosios partijos pirmininko pavaduotoju.
Tačiau netrukus tarp jų perbėgo "juoda katė" ir prasidėjo kova dėl valdžios. Ši konfrontacija baigėsi politinėmis "skyrybomis". Netrukus Prunskienę ištiko insultas ir ji pasitraukė iš politikos arenos.
Ilgą laiką Karbauskio partija buvo už politinio gyvenimo ribų, bet korupcijos skandalų fone jos reitingai pradėjo augti, kol neprasidėjo konkurencija su lyderiais.
Šio augimo tradicinės partijos "napastebėjo", o kai suprato, buvo vėlu. Karbauskis sudarė sąjungą su buvusiu Vidaus reikalų ministrų Saulium Skverneliu, žinomu savo pasipriešinimu prezidentės Dalios Grybauskaitės valiai, o tai labai patiko rinkėjams.
Zombavimas apklausomis
Tačiau, pasak politologų, išankstiniai reitingai ne visada pasitvirtina per rinkimus. Dažnai apklausų rezultatus tam tikros partijos paskelbia savo naudai, kad nesąmoningai skatintų rinkėją tam tikram pasirinkimui. Žinoma, su tuo susiję daugybė spekuliacijų, o rinkėjai tai ne visada supranta.
Pasak psichologų, reitingai padeda sukelti "bandos" jausmą. Žmones įtakoja skaičiai, jie mano, kad nieko jau pakeist neįmanoma, ir, lyg užprogramuoti, balsuoja.Tokiu būdu specialiai sumenkinami Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos reitingai. Partija prisistato kaip tautinių mažumų interesų gynėja ir tradiciškai vadovauja vietose, kur didelė lenkų tautybės žmonių koncentracija.
Šiuose rinkimuose jai pranašaujama šie tiek daugiau nei 4%, nors perpus mažiau buvo prognozuota 2012-aisias metais. Tačiau partijos padėtis kiekvienais metais gerėja. Paskutinį kartą ji peržengė 5% barjerą ir sukūrė savo frakciją Seime.
Rusų klausimas
Tuo laiku, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcija ―Krikščioniškų šeimų sąjunga progresuoja laikotarpyje tarp rinkimų, partija, atstovaujanti rusakalbių gyventojų interesus ― Lietuvos rusų sąjunga ― beveik likviduota.
Taip yra dėl to, kad Lietuvos lenkų bendruomenė dėl daugelio priežasčių ― visų pirma dėl to, kad arti yra Lenkija, ― labiau organizuota ir konsoliduota, o rusų ― išskaidyta. Tai parodo tiek Rusijos, tiek Lietuvos analitikų atliekami tyrimai.
Pažymima, kad priežastys yra socialinės ir ekonominės, o ne politinės, nes Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo buvo naudojamas ''nulinis'' pilietybės variantas.
Be to, rusų bendrija nebeturi charizmatiško lyderio.
Lietuvos rusų sąjunga buvo sukurta 2002-aisiais metais, tačiau per 14 metų nesugebėjo įgyti politinio svorio. Šios partijos lyderiai kiekvienų rinkimų metu yra kitų partijų sarašuose, kas naikina pasitikėjima jais. 2012-aisiais metais Larisa ir Sergejus Dmitrijevai sugebėjo patekti į Seimą kaip Darbo partijos atstovai. Šiuose rinkimuose jie vėl tos pačios partijos sąraše, o Larisa Dmitrijeva net išėjo iš Lietuvos rusų sąjungos.
Dėl to rusakalbiai rinkimuose išsibarsto, atiduodami pirmenybę Darbo partijai, arba palaikydami Paksą ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ― Krikščioniškų šeimų sajungą, kuri sukūrė koaliciją su Klaipėdos partija "Rusų aljansas Lietuvoje".
Kaip teigiama Nepriklausomų valstybių sandraugos Instituto ataskaitoje, lenkų bendruomenė gana aktyvi rinkimuose ir balsuoja tik už savo partiją, o dėl rusakalbių šalies gyventojų balsų kovoja dvi rusų partijos, nenorinčios ieškoti kompromisų ir dėl to skaidančios rinkėjų balsus į dvi dalis.
