VILNIUS, spal 10 — Sputnik. Europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Rolandas Paksas atsistatydina iš šioje kadencijoje valdančiojoje koalicijoje dirbusių partijų vadovų pareigų. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pateikė prašymą išbraukti ją iš Darbo partijos narių sąrašų, praneša BNS.
Darbo partija
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pirmadienį pranešė paliekantis partijos vadovo pareigas po nesėkmingų Seimo rinkimų.
"Vertindamas tuos rinkimų rezultatus, <…> šiandien ryte aš parašiau pareiškimą, kad aš atsistatydinu iš Darbo partijos pirmininko pareigų. Manau, kad tai logiškas, vakarietiškas, normalus žingsnis", — žurnalistams sakė Mazuronis.
Iki Darbo partijos suvažiavimo jai vadovaus pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys.
Artimiausiu metu bus šaukiama Darbo partijos taryba, kurioje bus analizuojamos gilesnės nesėkmingo pasirodymo rinkimuose priežastys.
Mazuronis, kalbėdamas apie galimas nesėkmės priežastis, neatmetė galimybės, kad tam įtakos galėjo turėti ir Viktoro Uspaskicho pasitraukimas iš partijos lyderio pareigų, taip pat, jo vertinimu, tam įtakos turėjo apie partiją formuota neigiama nuomonė.
"Buvo padarytos klaidos mūsų partijos, tame tarpe — gramatinės", — kalbėjo Mazuronis, kurio vadovaujamos partijos ministrės susilaukė kritikos dėl gramatinių klaidų savo rinkiminėje agitacijoje.
Partijos įkūrėjo Uspaskicho nuomone, Mazuronis nesutelkė partijos komandiniam žaidimui, todėl "darbiečiams" nepavyko patekti į Seimą.
"Jie nesugebėjo žaisti komandinio žaidimo. Kiekvienas už save pabandė pažaisti, tai va ir gavo į kailį", — pirmadienį sakė Uspaskichas.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat pranešė besitraukianti iš Darbo partijos.
"Šį sprendimą priėmiau apgalvotai, atsižvelgdama ir gerbdama daugumos Ukmergės rinkėjų išreikštą valią. Dėkoju visiems Ukmergės ir Lietuvos rinkėjams, kurie nuoširdžiai mane palaikė ir išreiškė pasitikėjimą manimi bei mano nuveiktais darbais", — partijos pranešime spaudai cituojama Graužinienė.
Ji pirmadienį pateikė prašymą Darbo partijos Ukmergės skyriui ją išbraukti iš Darbo partijos narių sąrašų. Kopija išsiųsta Darbo partijos pirmininkui.
Uspaskichas, vertindamas buvusios politinės bendražygės Graužinienės pralaimėjimą vienmandatėje apygardoje Ukmergėje, pavadino tai "nuosekliu jos darbu prieš save".
"Kiekvienas jos pasirodymas buvo darbas prieš save. Mano patarimas jai ir buvo kažkada, kad pasirink Seimą, dirbk savo pareigose. Kam tau lįsti kitur, jeigu neturi sugebėjimų kalbėti su žiniasklaida ar viešai? ", — kalbėjo buvęs "darbiečių" lyderis.
Negalutiniais duomenimis, "darbiečiai" neperžengė būtino patekti į Seimą 5% rinkimų barjero daugiamandatėje apygardoje. Jie surinko 4,7% balsų.
Ukmergės vienmandatėje apygardoje kandidatavusi Graužinienė pirmajame rinkimų ture surinko 15,63% balsų ir liko ketvirta.
"Tvarka ir teisingumas"
Apie "Tvarkos ir teisingumo" partijos lyderio atsistatydinimą per spaudos konferenciją pranešė partijos atsakingasis sekretorius Almantas Petkus.
"Bendru rezultatu nusivylę nesame. Nepaisant tokios situacijos, prieš pat spaudos konferenciją aš gavau mūsų pirmininko prezidento Rolando Pakso pareiškimą, kad jis atsistatydina iš partijos pirmininko pareigų", — žurnalistams pirmadienį sakė Petkus.
Pakso pasitraukimo priežasčių partijos atsakingasis sekretorius nekomentavo, sakydamas, kad Paksas apie jas praneš pats. Besitraukiantis iš pareigų partijos lyderis spaudos konferencijoje nedalyvavo.
"Tvarkiečiai", negalutiniais duomenimis, surinko 5,34% rinkėjų balsų ir jau užsitikrino bent penkis mandatus Seime.
2012 metų Seimo kadencijoje Darbo partija bei "Tvarka ir teisingumas", kartu su Lietuvos socialdemokratų partija, sudarė valdančiąją daugumą.
Politologai: lyderių pasitaukimas adekvatus žingsnis partijų rezultatams
"Įvertinant rinkimų rezultatus, toks sprendimas yra tinkamas ir adekvatus tam, kaip partijos pasirodė per pirmąjį rinkimų turą ir daugiamandatėje", — BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologas Mindaugas Jurkynas pastebėjo, kad toks žingsnis nors ir nėra keistas, bet gana skubus ir būtų buvęs labiau tikėtinas sulaukus antrojo turo rezultatų.
Politologų vertinimu, net ir pasitraukus lyderiams, abiems partijoms bus sudėtinga atsinaujinti ir neatmetama galimybė, kad jos gali ieškoti būdų jungtis su kitomis politinėmis jėgomis, galbūt — net ir tarpusavyje.
"Ypač Darbo partijos atveju tai turbūt joje vyks diskusijos dėl naujo vadovo ar vadovės, bet ir ar apskritai šiai partijai nevertėtų svarstyti jungtis su kokia nors kita Lietuvos partija", — sakė Vilpišauskas.
Jurkyno teigimu, abiems partijoms rasti naują lyderį bus sudėtinga ir dėl to, kad atsistatydinę lyderiai buvo dominuojančios asmenybės. "Darbo partijoje atsiradus buvusiam "Tvarkos ir teisingumo" vienam iš pagrindinių veikėjų Mazuroniui tarsi buvo atsiradęs antrasis kvėpavimas, tačiau be jo partijos kažkaip ryškesnių lyderių neatsirado. Ir atitinkamai "Tvarkos ir teisingumo" partijoje, pasitraukus Mazuroniui, Paksas dominavo ir kiti politiniai veikėjai turėjo kontraversišką arba neigiamą įvaizdį. Ir jeigu žiūrėsime rinkimų kampaniją, kokie asmenys atstovavo minėtas partijas, tai naujų charizmatiškų lyderių ten tikrai nebuvo matyti", — kalbėjo politologas.
Rinkėjų aktyvumas
Sekmadienį iki 20:00 valandos apylinkėse balsavo 43,21% rinkėjų, o su 6,68% balsavusiais iš anksto, specialiuose paštuose bei namuose tai sudaro beveik pusę visų rinkėjų.
Galutinis aktyvumas per praėjusius rinkimus siekė 52,93%, o iš šių rinkėjų iš anksto buvo balsavę 5,35% rinkėjų.
Pirmadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas spaudos konferencijoje patvirtino, kad rinkėjų aktyvumas sudarė 50,55%.
Galutinius rinkimų rezultatus VRK planuoja patvirtinti spalio 30 dieną, po antrojo rinkimų turo.
"Spalio 30 dieną VRK planuoja patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus ir patvirtinti, kas taps visų 141 mandato savininkais", — sakė Vaigauskas.
Bendra informacija
Rinkėjų sąrašuose šiemet įrašyti 2 milijonai 504 tūkstančiai 267 rinkėjai, maždaug 75 tūkstančiais mažiau nei per 2012 metų rinkimus.
Seimą sudaro 141 Seimo narys. Tautos atstovai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. Daugiamandatėje apygardoje iš partijų ir koalicinių sąrašų renkami 70 Seimo narių, o vienmandatėse apygardose, kur žmonės balsuoja už konkretų kandidatą — 71.
