Aleksandr Lipovec, Sputnik.
"Aš, manau, derybos čia netinka!" — šiais Ostapo Benderio žodžias galėtų trumpai apibendrinti susitikimą su konservatoriais LVŽS atstovai.
Trys konservatorių sąlygos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys derybų metu elgėsi ne kaip pralaimėtojai, o kaip nugalėtojai. Jie įvardijo tris pagrindines prisijungimo prie naujos valdančiosios koalicijos sąlygas.
Pirma: jokių socialdemokratų koalicijoje.
Antra: liberalai, vadovaujami sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, turi būti įtraukti į koaliciją.
Trečia: koalicijos sutartį pasirašantys partijų lyderiai privalo praeiti Valstybės saugumo departamento (VSD) patikrinimą.
Jau pirma sąlyga prieštarauja pagrindiniams LVŽS nuostatams dėl naujosios valdžios formavimo. "Valstiečiai" pateikė pasiūlymą, nuo kurio, jų manymu, tikras Lietuvos patriotas neatsisakytų. Naujoje valdančiojoje koalicijoje turi būti visos trys partijos, surinkusios daugiausiai rinkėjų balsų — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Tik vienybėje galima pasiekti susitarimą visų šalies gyventojų labui.
O štai antra konservatorių sąlyga galutinai atskleidė tolesnių derybų beprasmiškumą. Dar po pirmojo rinkimų turo, kai iki galo nebuvo žinomas nugalėtojo vardas, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis atvirai pareiškė, kad jokiomis sąlygomis nesutiks sėsti į vieną laivą su liberalais. Žinant tai, konservatoriai antra pagrindine sąlyga kaip tik ir iškėlė liberalų buvimą naujoje, galimoje koalicijoje.
Trečia sąlyga dėl būsimų pirmininko ir ministro pirmininko patikrinimo VSD galima vertinti kaip šiurkštų jėgos struktūrų bandymą paveikti tautos išrinktuosius, apsaugotus parlamentiniu imunitetu. Šie momentai būdingi autoritarinei, o ne demokratinei valstybės valdymo formai.
Socialdemokratai sukalbamesni
LVŽS darybos su socialdemokratais vyko po susitikimo su konservatoriais labiau praktinėje plokštumoje. Po derybų abiejų pusių atstovai pareiškė, kad tarp LVŽS ir LSDP požiūrių yra daug sąsajos taškų, tačiau yra ir keletas skirtumų, kurie gali būti įveikti. Skirtumai susiję su naujuoju Darbo kodeksu ir tam tikrais ekonominiais aspektais dviejų partijų programose.
Galima padaryti prielaidą, kad iš dviejų partijų — TS–LKD ir LSDP, "valstiečiai", jei negalės sukurti "nacionalinės vienybės" koalicijos, yra linkę vienytis su socialdemokratais. Kartu jie turės 73 mandatus. Atsižvelgiant į išrinktojo parlamentaro Naglio Puteikio norą prisijungti prie naujos LVŽS frakcijos, galimos dvipartijinės koalicijos (LVŽS ir LSDP) mandatų skaičius gali siekti 74. Siekiant sustiprinti koaliciją gali būti pakviesta "Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščionių šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kuri užsitikrino 8 parlamentarų mandatus.
Apie galimą šios politinės jėgos dalyvavimą naujoje vyriausybėje Ramūnas Karbauskis kalbėjo dar po pirmojo rinkimų turo. Šiuo atveju valdančioji koalicija turės 82 mandatus ir stabilią daugumą Seime.
Trečias variantas — minimali dauguma
Svarsto "valstiečiai" ir trečią variantą — be konservatorių ir be socialdemokratų. Šiuo atveju jie turės derėtis ne tik su LLRA-KŠS (8 mandatai), bet ir su partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcija, kuri naujajame Seime turės 9 savo parlamentarus. Koalicijos LVŽS — LLRA-KŠS — "Tvarka ir teisingumas" atveju, dauguma bus minimali — 74 parlamentarų mandatai iš 141. Jei prie tokios koalicijos prisijungs dar ir du parlamentarai iš Darbo partijos, bendras mandatų skaičius gali išaugti iki 76.
Kitas derybų raundas dėl valdančiosios koalicijos kūrimo planuojamas penktadienį, spalio 28-ąją.
