VILNIUS, lapkr 1 — Sputnik. Maždaug 12 kilometrų į šiaurę nuo Šiaulių, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidury įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones.
Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio. Todėl ši vieta ir vadinama Kryžių kalnu. Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkstančių kryžių, 53 iš jų 2013 metais buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile.
Sovietmetis — "buldozerinio ateizmo" epocha
Sovietų laikais statyti kryžius kalne griežtai drausta, žmonės, kurie išdrįsdavo ateiti pasimelsti į šią šventą vietą, buvo vaikyti ir baudžiami. Negana to, kelis kartus buvo smarkiai apgriautas ir pats kalnas, nuo jo nušluoti visi jame sustatyti kryžiai, atkirsti į jį vedantys keliai.
Sovietų valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai, todėl 1961 metais prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai — nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai — užkasti. Prasidėjo "buldozerinio ateizmo" epocha, trukusi beveik 20 metų.
Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo, jų buvo keturių, 1964-1984 metais Kryžių kalnas vis atgimdavo, nors betoniniai kryžiai buvo suklojami į kelius, mediniai — deginami, o metaliniai išvežami į laužą.
Po Nepriklausomybės
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į Kryžių kalną nenutrūkstamu srautu ėmė traukti piligrimai. Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 metais čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.
Kryžių kalnas Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų laikomas tikėjimo paminklu. Todėl popiežius ir nusprendė apsilankyti čia, 1993 metų rugsėjo 7 dieną. Televizijos transliacijos metu Jonas Paulius II palaimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą.
Po metų po popiežiaus apsilankymo į Kryžių kalną atkeliavo jo dovana Lietuvai — Krucifiksas (tapyta ar skulptūrinė prikalto Kristaus figūra, atvaizdas — Sputnik). Jis pritvirtintas prie 3,8 metrų aukščio lietuviško ąžuolo kryžiaus. Ant postamento lietuvių ir anglų kalbomis užrašyti popiežiaus žodžiai:
"Ačiū jums, lietuviai už šį kryžių kalną, liudijantį Europos ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą"
Jono Pauliaus II raginimu greta kalno pastatytas pranciškonų vienuolynas. 2000 metų liepos 8 dieną pastatytasis vienuolynas pašventintas.
Naujas Kryžių kalno istorijos puslapis atverstas įkūrus Šiaulių vyskupiją. Kryžių kalnas tapo tarsi Šiaulių vyskupijos širdimi, pagrindine po Katedros šventove. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą.
Nuo 1997 metų kiekvienais metais paskutinį liepos sekmadienį Kryžių kalne rengiami atlaidai.
